2024.04.02 09:20 |Kategorija:  Cover news with delay
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

F. Jansonas: Seimo tyrimas dėl VSD galėjo vykti anksčiau, būtų mažiau politinio atspalvio (papildytas)

naujos 3-7 pastraipos nuo pabaigos

Vilnius, balandžio 2 d. (BNS). Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad parlamentinis tyrimas dėl vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos galėjo vykti anksčiau.

Pasak jo, tada Seimo komisijos darbas būtų atrodęs mažiau politizuotas, skirtingai nei dabar, kai tyrimo išvados tvirtinamos likus šešioms savaitėms iki prezidento rinkimų, kuriuose perrinkimo siekia šalies vadovas Gitanas Nausėda.

F. Jansono teigimu, jeigu tyrimas būtų vykęs anksčiau, jame galbūt būtų dalyvavusi opozicija.

„Jeigu ji būtų veikusi anksčiau, galima tikėtis, kad net ir opozicija joje dalyvautų, nes tas politinis pamušalas būtų ne taip išverstas į paviršių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, jog pirmą kartą VSD pranešėjo istorija tirta dar 2020 metais, o tyrimų žurnalistų knyga apie jos aplinkybes buvo išleista dar pernai žiemą.

Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuomet dar kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

F. Jansonas taip pat reiškė nerimą dėl komisijos siūlymų stiprinti kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę.

„Kada politikai žinos, kad prieš juos vykdomas koks nors sekimo veiksmas, visi puikiai suprantame, kad tai kovą su korupcija, kovą su piktnaudžiavimu tik apsunkins“, – sakė prezidento patarėjas.

Seimo komisija siūlo peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijos Seimui pateiktų visą parlamentinei kontrolei reikalingą informaciją.

Parlamentinį tyrimą atlikę politikai taip pat pasiūlė įvertinti kriminalinės žvalgybos instituto tikslingumą ir pateikti siūlymus Seimui dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos integravimo į baudžiamąjį procesą.

Be to, siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už vengimą arba atsisakymą teikti Seimo laikinajai tyrimo komisijai informaciją, dokumentus ar kitus duomenis, kurie yra tiesiogiai susiję su komisijos atliekamu tyrimu. 

Nė vienas VSD pranešėjo istorijoje figūruojantis asmuo sakė nedaręs nieko neteisėto.

Prezidentas komisijos išvadas atmetė kaip netiesą ir apkaltino parlamentarus bandymu kištis į šių metų prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: