2023.10.01 08:50 |Kategorija:  Cover news with delay
AP-Scanpix nuotr.

Slovakijos populistai, nepritariantys pagalbai Ukrainai, laimėjo rinkimus (papildytas)

2 nauji skyreliai

Bratislava, spalio 1 d. (AFP-BNS). Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Buvusio premjero Roberto Fico partija „Smer-SD“  surinko 23,3 proc. balsų ir, suskaičiavus beveik visus balsus, aplenkė centristinę partiją „Pažangioji Slovakija“ (17 proc.).

59-erių R. Fico pažadėjo, kad Slovakija nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“, ir paragino gerinti santykius su Rusija.

Analitikai prognozuoja, kad R. Fico vyriausybė gali iš esmės pakeisti Slovakijos užsienio politiką, kuri gali tapti panaši į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano.

„Smer-SD“ 150-ies narių parlamente turėtų gauti 42 vietas, todėl jai reikės koalicijos partnerių, kad gautų daugumą.

Kairiųjų partija „Hlas-SD“ kuri atsirado 2020-aisiais, kai grupė „Smer-SD“ įstatymų leidėjų pasitraukė iš R. Fico partijos, yra viena iš galimų partnerių, turinti 27 vietas.

„Hlas-SD“ partijai vadovauja Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis), kuris tapo Slovakijos premjeru 2018 metais, kai R. Fico po skandalingo žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymo, pasitraukė iš ministro pirmininko pareigų.

J. Kuciakas paskutiniame straipsnyje, išleistame po jo mirties, nurodė Italijos mafijos ir „Smer-SD“ ryšius.

P. Pellegrini žurnalistams sakė, kad dviejų buvusių ministrų pirmininkų dalyvavimas vienoje vyriausybėje nėra gera idėja, tačiau „tai nereiškia, kad tokia koalicija neįmanoma“.

Analitikas Branislavas Kovačikas iš Matejaus Belo universiteto Banska Bistricoje Slovakijos viduryje naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi, jog P. Pellegrini prisijungs prie koalicijos.

„Jis gali nedalyvauti kabinete. Jis gali tapti parlamento pirmininku, jis jau anksčiau tai darė ir gerai dirbo“, – teigė jis.

Šios dvi partijos kartu su nacionalistine Slovakijos nacionaline partija (SNS), kuri, kaip tikimasi, gaus 10 vietų, galėtų sudaryti 79 vietų parlamentinę daugumą.

R. Fico praeityje jau du kartus sudarė vyriausybę su SNS, kuri taip pat nepritaria karinei pagalbai Ukrainai.

Slovakija yra viena didžiausių donorių Ukrainai Europoje (pagal jos BVP dalį).

Slovakijos gynybos ministras Martinas Sklenaras prieš pat balsavimą lankėsi Kyjive, o rinkimų dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Slovakijai už paramą Ukrainai.

„Artimesni Vengrijai“

„Turime atidžiai įsiklausyti į tai, ką labai atvirai kalba R. Fico“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas analitikas Grigorijus Mesežnikovas. 

„Jis skleidžia prorusišką naratyvą ir (...) tai rimtas dalykas. Nebus taip lengva įgyvendinti grasinimą, bet (...) jis bandys, ir tada mes būsime artimesni Vengrijai“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga Vengriją laiko problemų keliančia šalimi ir dažnai ją kritikuoja dėl teisinės valstybės principų bei trukdymo ES ir NATO pastangoms padėti Ukrainai.

Tarp kitų partijų, galinčių patekti į parlamentą, yra Igorio Matovičiaus, kuris 2020–2021 metų kadencijos metu įsivėlė į muštynes su „Smer“ nariu, centristinis judėjimas „OLaNO“.

„OLaNO“ vadovavo trijų partijų koalicijai, kuri turėtų laimėti 16 vietų.

Centristiniai krikščionys demokratai ir dešiniojo sparno partija „Laisvė ir solidarumas“ (SaS) taip pat surinko pakankamai balsų, kad turėtų vietų parlamente.

„Natūralus pasirinkimas“

Bratislavoje už „Smer“ balsavusi Eliška Spišakova teigė, kad ši partija yra „natūralus mažas pajamas gaunančių žmonių, tokių kaip aš, pasirinkimas“.

„Esu labai geros nuomonės apie R. Fico, jis daugiausia dėmesio skiria mūsų, slovakų, poreikiams“, – sakė ji AFP.

Rinkimų kampanijos metu internete buvo ypač daug dezinformacijos, dažnai nukreiptos prieš „Pažangiosios Slovakijos“ pirmininką Michalą Šimečką, Europos Parlamento vicepirmininką.

Praėjusiais metais analitinio centro „Globsec“ atliktas tyrimas parodė, kad dauguma slovakų tiki populiariomis sąmokslo teorijomis.

Slovakija tapo nepriklausoma 1993 metais, po taikaus atsiskyrimo nuo Čekijos Respublikos, kai 1989 metais žlugo keturis dešimtmečius trukęs Čekoslovakijos komunistinis režimas.

Nors dauguma slovakų turėjo patirties su komunistų režimu, kuris valdytas iš Maskvos, tačiau daugelis jų vis tiek balsuoja už populistus, kuriems artimas Kremliaus požiūris.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, balandžio 18

Trečiadienis, balandžio 17

2024.04.17 21:01
Užsienio naujienos 2024.04.17 21:01
2024.04.17 20:46
Užsienio naujienos 2024.04.17 20:46
2024.04.17 16:19
Lietuvos politika 2024.04.17 16:19
2024.04.17 16:03
Lietuvos politika 2024.04.17 16:03
2024.04.17 13:48
Lietuvos politika 2024.04.17 13:48
2024.04.17 12:01
Užsienio naujienos 2024.04.17 12:01