2023.03.29 12:57 |Kategorija:  Cover news with delay
REUTERS-Scanpix nuotr.

NSGK siūlo drausti rusams ir baltarusiams įvežti grivinas, bet sušvelninti kitus ribojimus (atnaujintas)

atnaujintas ir papildytas pranešimas

Vilnius, kovo 29 d. (BNS). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas. 

Tačiau poziciją dėl anksčiau siūlytų ir kritikos sulaukusių ribojimų suteikiant Lietuvos pilietybę, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, komitetas sušvelnino.

Visos šios nuostatos bus įrašytos į Seime svarstomą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Pasak NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, į šį įstatymą bus sudėtos nacionalinių sankcijų priemonės, papildysiančios Europos Sąjungos (ES) taikomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.

Komiteto vadovo teigimu, apie didelį grivinų kiekio gabenimą į Lietuvą praneša teisėsauga.

„Generalinė prokuratūra mums signalizuoja, kad čia yra rimta problema, vyksta grivinų gabenimas į Lietuvą, tą daro Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Labai tikėtina, kad tai yra Ukrainos okupuotose teritorijose užgrobtas grobis“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė L Kasčiūnas.

Anot jo, ukrainietiška valiuta vežama į Vakarus, siekiant ją legalizuoti.

L. Kasčiūno duomenimis, dėl to Lietuvoje jau pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Pagal siūlomą projektą, laikinai būtų sustabdoma Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisė į Lietuvos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.

NT negalės įsigyti tik rusai ir jų įmonės

Trečiadienį NSGK nutarė atsisakyti anksčiau siūlyto ribojimo Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Ši galimybė metus bus ribojama Rusijos piliečiams ir jų įsteigtoms ar valdomoms bendrovėms.

Tai nelies tų rusų, kurie turi leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir tų, kurie paveldės nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

„Tikrai yra nemažai Rusijos piliečių, kurie atvyko į Lietuvą iškart po Krymo aneksijos, kurie turi leidimus gyventi ir galimai sieja savo ateitį su Lietuva. Tokiu būdu yra ir patikrinimai prieš suteikiant leidimą gyventi, todėl šita išimtis būtų proporcinga“, – pristatydama Laisvės frakcijos siūlymą sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Baltarusijos piliečiai išbraukti ir iš siūlymo laikinai jiems nesuteikti Lietuvos pilietybės. Šis ribojimas paliktas tik Rusijos piliečiams.

Pagal L. Kasčiūno pasiūlytą kompromisinį variantą, siūloma stabdyti Rusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo atitinka pilietybės suteikimo reikalavimus natūralizacijos pagrindu ir kai turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę. Abiem atvejais būtų papildomai tikrinama, ar jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

Reikalavimą kritikavo kaip perteklinį

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dailius Žalimas ir užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė tvirtino, kad šis reguliavimas – perteklinis.

D. Žalimo teigimu, pagal dabar nustatytą tvarką prezidentas neprivalo suteikti Lietuvos pilietybės užsieniečiui natūralizacijos pagrindu, net jei jis atitinka reikalavimus. Be to, visi pretendentai ir dabar tikrinami nacionalinio saugumo atžvilgiu.

Pasak D. Žalimo, Konstitucinis Teismas tai yra išaiškinęs ne vieną kartą.

„Jis (prezidentas – BNS) neturi jokios pareigos tą pilietybę suteikti. Aš apskritai nematau reikalo priiminėti tokias nuostatas, kurios kelia tokį rezonansą. Tiesiog tai yra politinės diskrecijos klausimas, ir kiekvieną individualų atvejį įvertinus būtų nuspręsta, ar vertas asmuo pilietybės, ar ne“,  – trečiadienį per NSGK posėdį sakė teisininkas.

„Turint omeny, kad natūralizacijos sąlygos pas mus ir taip yra gana griežtos, tikrai nemanau, kad būtina dar specialiai įrašyti, jog būtina įvertinti grėsmę nacionaliniam saugumui, nes tas ir taip aišku“, – tvirtino jis.

J. Neliupšienės teigimu, minėtas ribojimas aktualus labai nedideliam skaičiui žmonių.

Jos duomenimis, natūralizacijos būdu pernai Lietuvos pilietybė suteikta 16 Baltarusijos ir 29 Rusijos piliečiams, pagal kilmę pilietybė atkurta šešiems Baltarusijos ir 17 Rusijos piliečių

„Sprendžiame kelių žmonių klausimą, kuris, nežinau, ar vertas reguliavimo“, – teigė viceministrė.

Atsisakyti ribojimo dėl pilietybės siūlė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Liberalų sąjūdžio frakcija, bet dauguma NSGK narių, kad ši nuostata reikalinga.

Deklaruoti verslo ryšius taptų prievole

Iš vadinamojo nacionalinių sankcijų įstatymo trečiadienį išimta ir nuostata, kad Lietuvos politikai viešai paskelbtų apie turimą verslą Rusijoje bei Baltarusijoje.

„Jei paliksime šiame įstatyme, ta nuostata bus deklaratyvi“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jo siūlymu minėtą reikalavimą ketinama perkelti į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

Pagal projektą, visi interesus deklaruojantieji asmenys privalėtų nurodyti, jei jie, jų artimieji turi akcijų įmonėse, kurios turi ekonominių ryšių su Rusijoje ar Baltarusijoje veikiančiais juridiniais asmenimis.

„Tai būtų jau nuolatinė, imperatyvinė nuostata, ne metams“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą parengė Vyriausybė, jį dar turės patvirtinti Seimas.

Numatyta, kad jis galiotų nuo šių metų liepos 1-osios iki kitų metų balandžio 14-osios.

Į šį įstatymo projektą taip pat perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, Rusijos piliečių įleidimo ir pan.

Lietuvos Seimui pradėjus svarstyti šį įstatymo projektą, jis sulaukė aštrios Lietuvoje gyvenančių rusų ir baltarusių kritikos. Jie teigė, kad norimais įvesti ribojimais būtų baudžiami, nors patys nukentėjo nuo nedemokratinių režimų Rusijoje ir Baltarusijoje, buvo priversti iš ten išvažiuoti.

Sulaukė ukrainiečių palaikymo

Tuo metu praėjusią savaitę Seimas gavo grupės Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių laišką, kuriame pareikštas palaikymas nacionalinėms sankcijoms.

„Norime išreikšti savo palaikymą šiam paketui, kaip ir kitoms siūlomoms ribojančioms priemonėms, tarp kurių yra laikinas rusų ir baltarusių prašymų dėl Lietuvos pilietybės priėmimo nutraukimas (...), laikinas rusų teisės sustabdymas įsigyti Lietuvos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą“, – teigiama 27 Ukrainos parlamentarų laiške.

Jie pabrėžė, kad karą Ukrainoje remia dauguma Rusijos gyventojų ir nesiima veiksmų sustabdyti savo šalies režimo agresiją. 

Laiške rašoma, kad būtent jų balsai leido iškilti „imperialistiniam Kremliaus režimui, kuris dabar naudoja karinę jėgą prieš kaimynines šalis, terorizuoja ir žudo nekaltus civilius, okupuoja ir aneksuoja teritorijas“.

„Netoleruotina, kad nepaisant to, jog Ukrainoje bombarduojami namai, vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, Rusijos piliečiai gali pirkti ir turėti nekilnojamąjį turtą Vakarų Europoje ir mėgautis saugiu gyvenimu“, – teigia Ukrainos politikai.

Anot jų, Baltarusija taip pat yra atsakinga už Rusijos karą prieš Ukrainą, o didelė dalis jos gyventojų remia tokį Minsko režimo elgesį.

„Tai reiškia, kad atsakomybė tenka ir tų šalių piliečiams. Taigi, siekiant pakeisti jų elgesį, tikslinga nustatyti ribojančias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams“, – nurodo ukrainiečiai.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina daug tarptautinių sankcijų agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, gegužės 21

2024.05.21 15:56
Užsienio naujienos 2024.05.21 15:56
2024.05.21 11:08
Lietuvos politika 2024.05.21 11:08
2024.05.21 10:35
Užsienio naujienos 2024.05.21 10:35
2024.05.21 10:10
Užsienio naujienos 2024.05.21 10:10