Serbijos ir Kosovo lyderiai derasi dėl ES taikos plano

Ochridas, Šiaurės Makedonija, kovo 18 d. (AFP-BNS). Kosovo ir Serbijos lyderiai šeštadienį pradėjo naujausią Europos Sąjungos vadovaujamų derybų ratą, didėjant spaudimui pasiekti susitarimą dėl santykių normalizavimo.

Susitikimas Šiaurės Makedonijoje vyksta abiem šalims praėjusį mėnesį nepasiekus susitarimo Briuselyje, kur buvo pristatytas taikos planas.

11 punktų dokumente sakoma, kad nė viena šalis nesigriebs smurto ginčui išspręsti ir netrukdys viena kitai įstoti į ES ar kitas tarptautines organizacijas. Tai yra svarbus Kosovo reikalavimas.

Kosovo nepriklausomybę pripažįsta daug Vakarų šalių, bet nepripažįsta Serbija, remiama Rusijos ir Kinijos.

Kosovas, kur gyventojų daugumą sudaro etniniai albanai, nuo Serbijos atsiskyrė 2008-aisiais – praėjus devyneriems metams po 1998–1999 metų karo. Per karą, kuris kilo albanų separatistams sukilus prieš Serbijos valdymą, o Belgradui atsakius brutaliomis represijomis, žuvo apie 13 tūkst. žmonių, daugiausia albanų.

1999-aisiais įsikišus NATO Serbija buvo priversta pasitraukti iš Kosovo ir karas baigėsi, bet įtampa dėl Kosovo statuso išlieka tarp nestabilumo Balkanuose veiksnių.

Po derybų Briuselyje Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pažadėjo niekada nepripažinti Prištinos ir nesudaryti sąlygų Kosovui įstoti į Jungtines Tautas ar NATO.

Prieš ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) surengtą susitikimą A. Vučičius ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad „nieko nepasirašys“ ir kad susitikimas „nebus istorinis“.  

Naujausias derybų ratas surengtas po intensyvios diplomatijos. Antradienį Kosovo premjeras Albinas Kurti (Albinas Kurtis) sakė optimistiškai vertinantis galimybes pasiekti susitarimą, bet sakė, kad tai priklauso ir nuo A. Vučičiaus.

Daugeliui serbų Kosovo klausimas yra itin opus, jie šią teritoriją laiko teisėta Serbijos dalimi, į kurią šimtmečius kėsinasi atėjūnai.

Serbijos sostinėje Belgrade penktadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš susitarimą su Kosovu.

„Tai ultimatumas... Tai ne susitarimas, o išdavystė“, – miniai kalbėjo ultranacionalistų partijos SSZ lyderė Milica Džiurdževič Stamenkovski.

Kosove gyvena apie 120 tūkst. serbų ir daugelis jų išlieka lojalūs Belgradui, ypač šiauriniuose rajonuose prie sienos su Serbija. Kosovo šiaurėje dažnai kyla neramumų, protestų, kartais prasiveržia smurtas.

Redaktorė Miglė Giri

[email protected], Užsienio naujienų skyrius