BNS app
 
 
 
2022.11.10 12:00 |Kategorija:  Cover news with delay

Seimas pradėjo pirmąjį kitų metų biudžeto svarstymą (dar papildytas)

naujos 8-18 pastraipos, dar papildysime  

Vilnius, lapkričio 10 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą – posėdyje savo išvadas skelbia komitetai ir komisijos. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad kitais metais numatytas spartus pensijų ir minimalios mėnesio algos augimas – ji per dvejus metus didėja apie 30 procentų. 

Pasak M. Majausko, kultūros darbuotojų ir statutinių pareigūnų pajamos „į rankas“ vidutiniškai didės 120 eurų, mokytojų – 150 eurų, gydytojų rezidentų – 160 eurų, gydytojų – 170 eurų.

„Taip pat sparčiai didinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, – teigė jis. 

Seimo Audito komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio teigimu, kompensavimo už elektrą ir dujas tvarka, kai jos mokamos visiems namų ūkiams, nevertinant jų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per brangi, neefektyvi ir neskatinanti taupyti bei investuoti į saulės ir vėjo jėgaines. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlė Vyriausybei į valstybės biudžeto projekto rengimą labiau įtraukti Seimui pavaldžias institucijas, kad būtų patenkintas jų finansavimo poreikis.

„Kasmet Seimui svarstant biudžeto projektą Seimui atskaitingos institucijos prašo skirti papildomus asignavimus joms pavestoms funkcijoms vykdyti, tačiau jų prašymus svarstantys komitetai neturi pakankamai duomenų apie galimus lėšų šaltinius, būtinus nurodyti atliepiant institucijų asignavimų poreikį“, – tvirtino jis.   

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas  Artūras Žukauskas pabrėžė, kad kitais metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti švietimui ir mokslui, pasieks 5 procentus.

„Tai didžiulis pasiekimas mūsų šaliai. Tai svarbiausia investicija į žmones“, – Seimui pristatydamas komiteto išvadą dėl 2023 metų biudžeto teigė A. Žukauskas.   

Pasak jo, Lietuvoje mokytojų atlyginimai šiuo metu yra sparčiausiai augantys tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šalių, o valstybės biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams turbūt yra vieni didžiausių pasaulyje: „Antri metai lėšų augimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai po bemaž 30 procentų.“    

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas tvirtino, kad biudžetas yra geras ir jo svarstymas Seime neprimins „Holivudo trilerio“, kaip norėtų opozicija. 

„Darbietis“ Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad biudžetas nėra „išskirtinai geras ar blogas“, dauguma išlaidų užprogramuotos ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų: „Negali sustabdyti nei krašto apsaugos sistemos, nei ligoninių finansavimo“.  

„Apie 20 proc. siekianti infliacija suvalgys visas padidėjusias pajamas“, – tvirtino V. Gapšys. 

Parlamentaro, dirbančio Biudžeto ir finansų komitete, skaičiavimais, infliacija per metus į biudžetą sugeneruos apie 900 mln. eurų pajamų vien iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). 

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis kitų metų biudžetą vadino „šalpos biudžetu“. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“narys  Algirdas Butkevičius siūlė valdantiesiems labiau rūpintis, kad viešaisiais pinigais nebūtų skatinama infliacija, nes ji dabar jau yra didžiausia visoje ES. Pasak jo, kitais metais ilgalaikės išlaidos, kurios nebus padengtos pajamomis, sieks 1,2 mln. eurų. 

„2023 metų biudžetas, manau, viršija lūkesčius esamomis sąlygomis, turint galvoje kontekstą, infliaciją, karą Ukrainoje, energetikos išteklių augančias kainas“, – tvirtino A. Butkevičius.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad  kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių  lengvatų.  

Pagrindiniai 2023 metų biudžeto prioritetai, pasak ministrės – energetikos krizės sprendimas bei investicijos į atsinaujinančią energetiką, taip pat finansavimo didinimas krašto apsaugai, sąjungininkų priėmimui.

Pasak jos, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.

Kitais metais daugiausia, apie 2 mlrd. eurų skiriama kompensacijoms už elektrą ir dujas, investicijoms į atsinaujinančią energetiką, saugumui, didinamas krašto apsaugos finansavimas.  

Seimo nariai, komitetai, įstaigos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti virš 1,2 mlrd. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam siūlymui ir visus juos siūlo įvertinti Vyriausybei. 

M. Majausko teigimu, pavojinga didinti biudžeto deficitą daugiau nei numatytas 4,9 proc. Jis taip pat neatmeta, kad prognozės dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių gali būti liūdnesnės. 

9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, o pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms, nors Seimas svarstys galimybę šiems sektoriams PVM lengvatą numatyti taip pat neribotam laikui.  

Didelis dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui, o finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad tam numatyta 1,5 mlrd. eurų – pajamų iš darbo didinimas, socialinių išmokų, pensijų indeksavimas.

Numatytos lėšos minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimui iki 840 eurų eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimui iki 625 eurų. Dėl to pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 euro didesnės nei dabar. Be to, 5 eurais bus didinimas bazinis pareiginės algos dydis – iki 186 eurų.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų didėti 60 eurų iki 542 eurų, o su būtinuoju stažu – iki 575 eurų. Taip pat augs bazinės pensijos dydis, vienišo asmens pensija, vaiko pinigai, valstybės remiamos  pajamos, nuo kurių priklauso dalis socialinių išmokų.  

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. 

Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra.   

Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, vasario 03

2023.02.03 21:31
Užsienio naujienos 2023.02.03 21:31
2023.02.03 19:51
Užsienio naujienos 2023.02.03 19:51
2023.02.03 16:38
Užsienio naujienos 2023.02.03 16:38
2023.02.03 11:12
Lietuvos verslas 2023.02.03 11:12
2023.02.03 10:43
Lietuvos verslas 2023.02.03 10:43