BNS app
 
 
 
2022.09.27 10:40 |Kategorija:  Cover news with delay

Analitikai: prekybos statistika atspindi žmonių perkamosios galios mažėjimą

Vilnius, rugsėjo 27 d. (BNS). Rugpjūtį, palyginti su liepa, kiek augusi mažmeninės prekybos apyvarta rodo sezoniškumo įtaką, o aukštos infliacijos veikiama gyventojų perkamoji galia ir toliau mažėja, sako analitikai. Pasak jų, palyginti su pernai rugpjūčiu, prekyba šiemet traukėsi ir tai geriau atspindi tikrąją padėtį. 

„Tai sezoniškumo dalykai, rugpjūtis yra išpardavimų, lentynų valymo metas, pasiruošimas mokyklai. Liepa visada yra ramesnis mėnuo“, – antradienį BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, metinis prekybos pokytis geriau atspindi tikrąją padėtį – vartojimas dėl aukštos infliacijos mažėja. 

„Gilėja neigiamas pokytis, vartojimas stoja. Jį veikia tokie globalūs veiksniai, kaip aukšta infliacija, gyventojų apsipirkimo įpročiai keičiasi, matyt, tą ir stebėsime, ši tendencija tik gilės“, – pridūrė ji. 

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad prekybos augimą rugpjūtį lėmė išaugusi maisto prekių bei automobilių degalų prekyba.

„Nustebino tai, kad maisto produktų pardavimai išaugo, skaičiuojant palyginamosiomis kainomis. Jie realiai ir pakėlė mažmeninės prekybos bendrą augimą. Taip pat degalų pardavimai labai šoko net septyniais procentais - čia yra didžiulis augimas“, – BNS sakė Ž. Mauricas. 

Ekonomistas mano, kad žmonės pereina prie pigesnių produktų, kai nuperkama daugiau, tačiau išleidžiama mažiau pinigų. 

„Matyt, kad žmonės pereina prie pigesnių maisto produktų. Nes skaičiuojant nominaliai, išleistų pinigų suma sumažėjo. (...) Gavosi taip, kad žmonės mažiau išleido, bet daugiau nusipirko. Gali būti, kad vyksta procesas, kai žmonės ieško akcijų, pigesnių apsipirkimo galimybių ir kiekiu nuperka daugiau, bet pinigų išleidžia mažiau“, – teigė Ž. Mauricas.  

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad rugpjūčio statistika gali būti apgaulinga ir paveikta sezoninių pardavimų, o iš tikrųjų prekyba traukiasi, tai įrodo palyginimas su praėjusių metų duomenimis.

„Nėra pokyčio, neapsigaukime žiūrėdami į tuos skaičius, ta pati tendencija mažmeninės prekybos mažėjimo tęsiasi visus keturis mėnesius, mažmeninė prekyba buvo mažesnė nei prieš metus, o lyginant liepą su rugpjūčiu gali būti įvairių sezoniškumo svyravimų. Viena akivaizdi augimo priežastis – padidėję degalų pardavimai“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

Anot jo, ryškėjančias mažėjančio vartojimo tendencijas liudija ne pirmo būtinumo prekių pardavimai – jų prekyba, per mėnesį smuko beveik dešimtadaliu, o per merus – beveik penktadaliu.    

„Kai yra sudėtingi laikai, prekyba pirmiausiai mažėja specializuotose parduotuvėse, tą ir matome: per mėnesį sumažėjo 5 proc., per metus – 9 proc. Turbūt prasčiausiai atrodo ne pirmo būtinumo prekių pardavimai: informacinių technologijų, ryšių, kultūros, poilsio, laisvalaikio prekės per mėnesį sumažėjo 9 proc., per metus – 18 proc. Pirmiausiai čia labiausiai ir matosi neigiamos tendencijos“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, ne pirmo būtinumo prekių prekybos mažėjimo tendencija tęsis ir toliau, tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią ir besikeičiančius įpročius.  

„Perkamoji galia mažėja, lūkesčiai kritę ir tai jau atsispindi vartojimo apimtyse. Nėra kažkokios griūties, bet akivaizdu, kad klestėjimo laikotarpis baigėsi“, – teigė N. Mačiulis. 

Ž. Mauricas mano, kad mažmeninės prekybos augimas rugpjūtį veikiausiai buvo išimtis ir jos mažėjimo tendencija turėtų išlikti iki metų pabaigos.

„Nebent matysime spartesnius kainų kritimus, galbūt tam tikrą kainų karą matant, kad apyvartos krenta. (...) Jeigu kainos sumažės, žmonės galbūt pradės pirkti didesniais kiekiais arba prasidės akcijų karai, arba žmonės patys pradės pirkti prastesnės kokybės, bet pigesnes prekes. Kiekiu galbūt ir daugiau nusipirks, bet nominalia reikšme išleis mažiau pinigų“, – kalbėjo Ž. Mauricas. 

Pasak statistikų, nuo balandžio kas mėnesį mažėjusi prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, augo 0,7 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 1,629 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis). Tačiau per metus – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – ji mažėjo 2,2 proc. 

Autoriai: Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, gruodžio 01

2022.12.01 13:16
Įvairenybės, kultūra 2022.12.01 13:16
2022.12.01 13:10
Lietuvos politika 2022.12.01 13:10
2022.12.01 13:02
Lietuvos politika 2022.12.01 13:02
2022.12.01 12:45
Lietuvos politika 2022.12.01 12:45
2022.12.01 12:34
Užsienio naujienos 2022.12.01 12:34
2022.12.01 12:00
Užsienio naujienos 2022.12.01 12:00
2022.12.01 10:43
Įvairenybės, kultūra 2022.12.01 10:43
2022.12.01 10:07
Užsienio naujienos 2022.12.01 10:07
2022.12.01 08:19
Užsienio naujienos 2022.12.01 08:19
2022.12.01 05:48
Lietuvos politika 2022.12.01 05:48