2022.08.18 19:27 |Kategorija:  Cover news with delay

Europa susiskaldžiusi dėl vizų išdavimo rusams

Briuselis, rugpjūčio 18 d. (AFP-BNS). Ukraina spaudžia Europos Sąjungą uždrausti rusų turistams įvažiuoti į bloką, tačiau sulaukia nevienodos reakcijos: vienos ES šalys pritaria, o kitos priešinasi.

Kai kurios su Rusija besiribojančios ES narės jau uždraudė išduoti vizas rusams arba apribojo savo tarnybų išduodamų vizų skaičių, tačiau visos Bendrijos mastu draudimas netaikomas.

Šis klausimas turėtų būti aptartas ES užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje rugpjūčio 31 dieną, kai 27 valstybių blokas svarstys bendrą poziciją dėl trumpalaikių vizų išdavimo paprastiems rusams.

Ukraina: tegul rusai lieka namie

„Didžioji dalis rusų palaiko karą, džiaugiasi raketų smūgiais Ukrainos miestams ir ukrainiečių žudymu. Tad tegul rusų turistai mėgaujasi Rusija“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja, kad Vakarų šalys uždarytų savo sienas rusams. Interviu laikraščiui „Washington Post“ jis sakė, kad rusai „turėtų gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo požiūrį“. 

Įsiutęs Kremlius Kyjivo raginimą pavadino „neracionaliu“ ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.

Baltijos šalių ir Suomijos parama

ES narės Latvija, Lietuva ir Lenkija nutraukė naujų turistinių vizų išdavimą rusams, kai tik Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.

Estija žengė dar toliau ir uždraudė įvažiuoti rusams, turintiems jos tarnybų išduotas vizas. Ji taip pat ketina nebeleisti atvykti rusams, turintiems ES vizas, išduotas kitų valstybių.

Ilgiausią Europoje sieną su Rusija turinti Suomija nuo rugsėjo 1 dienos sumažins prašymų išduoti turistinę vizą priėmimą iš rusų iki 10 procentų. Paprastai per dieną gaunama apie 1 000 prašymų. Visiškai liautis priimti prašymus dėl prašytojo pilietybės yra neįmanomas dėl Suomijoje galiojančių įstatymų.

Ši priemonė turėtų būti paveiki. Dėl ES sankcijų, kuriomis buvo uždaryta Europos oro erdvė skrydžiams iš Rusijos, rusai, norėdami patekti į kitas Europos šalis, masiškai pradėjo keliauti sausuma per Suomiją.

ES Šengeno viza

Laisvalaikio kelionėms rusai naudojasi Šengeno erdvės vizomis, galiojančiomis 26 ES valstybėse ir kaimyninėse šalyse, įskaitant Šveicariją ir Norvegiją. Paprastai tokios vizos leidžia šioje zonoje praleisti iki 90 dienų.

Pernai šios 26 valstybės sulaukė maždaug 3 mln. prašymų išduoti tokias vizas. Didžiausią dalį prašymų – 536 tūkst. – pateikė rusai. Iš jų tik trys procentai vizų negavo.

Estija nori, kad ES taisyklės būtų pakeistos ir kad ji galėtų sustabdyti rusus, turinčius Šengeno vizas, nepriklausomai, kuri ES šalis jas išdavė.

Tačiau Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto atstovas Cyrille'as Bretas (Sirilas Bretas) išreiškė nuomonę, kad „visoje ES galiojantis draudimas „turi mažai šansų būti priimtas“, net jei visuomenė tam pritartų.

ES sankcijų įvedimui reikalingas visų 27 valstybių narių vienbalsis pritarimas, o per ankstesnius derybų dėl sankcijų etapus teko derėtis dėl kilusių prieštaravimų, ypač su Vengrija, kuri palaiko draugiškus ryšius su Maskva.

ES pirmininkaujanti Čekija laikosi dvejopos pozicijos. Ji tvirtina, kad „agresijos metu su Rusijos turistais nederėtų elgtis kaip įprasta“, tačiau teigia nepritarianti visiškam vizų išdavimo uždraudimui.

Praha teigia norinti ir toliau leisti įvažiuoti Rusijos žurnalistams ir kitiems nuo persekiojimo bėgantiems civiliams gyventojams.

Pastarajai išlygai dėl prieglobsčio suteikimo paprastai pritaria ir šalys, pasisakančios už turistinių vizų draudimą, įskaitant Ukrainą.

Bausti Kremlių, o ne rusus

Vokietija ir Portugalija laikosi nuomonės, kad visiškas uždraudimas išduoti ES turistines vizas būtų žalingas rusams, kurie nesutinka su Kremliumi ir nori pabėgti iš savo šalies.

Vasario mėnesį ES apribojo tam tikrų kategorijų vizų išdavimą su Kremliumi susijusiems rusams, įskaitant pareigūnus, diplomatinių pasų turėtojus ir įmonių vadovus. Tačiau turistinės vizos vis dar buvo išduodamos.

Graikija ir Švedija kol kas viešai neišreiškė savo pozicijos šiuo klausimu, o Danija pareiškė norinti, kad sprendimas būtų priimtas Europos sutarimu.

Ketvirtadienį Europos Komisija pripažino, kad vyksta diskusijos, siekiant išsiaiškinti, ar įmanoma susitarti dėl „suderinto požiūrio“.

EK pabrėžė, kad disidentams rusams reikia suteikti humanitarinę pagalbą, ir teigė, kad prašymai išduoti vizą turėtų būti vertinami individualiai, o ne pagal vieną bendrą taisyklę.

Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) rugsėjo pradžioje ketina apsilankyti Suomijoje ir Latvijoje ir aptarti šį klausimą su šių šalių pareigūnais.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, rugsėjo 27

2022.09.27 13:08
Lietuvos politika 2022.09.27 13:08
2022.09.27 12:54
Lietuvos politika 2022.09.27 12:54
2022.09.27 12:51
Lietuvos politika 2022.09.27 12:51
2022.09.27 12:50
Lietuvos politika 2022.09.27 12:50
2022.09.27 12:24
Lietuvos politika 2022.09.27 12:24
2022.09.27 12:14
Lietuvos politika 2022.09.27 12:14
2022.09.27 11:53
Lietuvos politika 2022.09.27 11:53
2022.09.27 11:32
Lietuvos politika 2022.09.27 11:32
2022.09.27 10:44
Lietuvos politika 2022.09.27 10:44