2022.08.17 13:49 |Kategorija:  Cover news with delay

„Sabotažo aktai“ okupuotame Kryme atskleidžia Rusijos laukiančius iššūkius kare Ukrainoje

Kyjivas, rugpjūčio 17 d. (AP-BNS). Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.

Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.

Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.

Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.

Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.

Tokių paaiškinimų nebeužtenka, nes karas, kurio centre ilgą laiką buvo žiaurios kovos Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dabar įgauna vis didesnę reikšmę pietiniame Kryme.

Krymo perspektyvas pablogino verslo laikraščio „Kommersant“ pranešimas, kad sprogimų taip pat įvyko netoli pusiasalio centre esančios Gvardeiskojės. Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos vis dar nieko nebuvo pakomentavusios šiuo klausimu.

Britų žvalgybos pranešime teigiama, kad Gvardeiskojėje ir Džankojuje „yra du svarbiausi Rusijos kariniai aerodromai Kryme“.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliui palankų Ukrainos prezidentą.

Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Jei už sprogimus būtų atsakingos Ukrainos pajėgos, tai reikštų reikšmingą karo eskalaciją. Tokie išpuoliai taip pat galėtų rodyti, kad Ukrainos agentai sugeba prasiskverbti giliai į Rusijos okupuotą teritoriją.

Rusijos puolimo priešakyje esančiame Donecko regione du civiliai žuvo, o dar septyni buvo sužeisti per Rusijos surengtą kelių miestų ir kaimų apšaudymą.

Pasak Odesos regiono administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, naktį Rusijos bombonešiai Tu-22M3 paleido sparnuotąsias raketas į Odesos regioną, sužeisti keturi žmonės.

Pietiniame Mykolajivo mieste dvi Rusijos raketos anksti trečiadienį apgadino universiteto pastatą, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

Rusijos pajėgos naktį taip pat apšaudė Charkivą ir įvairias Charkivo srities dalis. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, tačiau aukų pavyko išvengti.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) planuoja vykti į Ukrainą ir vakariniame Lvivo mieste susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). Jie turėtų aptarti grūdų gabenimą ir galimybę nusiųsti faktų nustatymo misiją į Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę, kurios apšaudymu Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: