2022.08.17 12:59 |Kategorija:  Cover news with delay

R. Pocius: „Nord Pool“ algoritmas galėtų būti pritaikytas tik Baltijos regionui (papildytas)

naujos 9-11, papildyta 12 pastraipos

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (BNS). Energetikos ministrui antradienį paprašius rinkos reguliuotojo ištirti, ar elektros biržos algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius sako, kad su „Nord Pool“ birža bus kalbama, jog algoritmas būtų pritaikytas specifiškai Baltijos regionui. 

„Europos mastu patį algoritmą pakeisti sudėtinga, bet pabandyt padiskutuoti, atsižvelgiant į mūsų specifinę situaciją Baltijos regione, nes mes esame izoliuota rinka, neturime pakankamai jungčių su visa Europa, neturime pakankamai generacijos – dvi pagrindinės problemos, dėl ko pas mus kainos yra didesnės“, – Darbo partijos frakcijos posėdyje trečiadienį sakė VERT vadovas. 

„Mūsų generatoriai (elektros gamintojai – BNS) teikia pavedimus 500 eurų, bet kažkodėl jie atmetami rinkos operatoriaus, kaip paradoksiniai. Vadinasi, čia kažkur yra problema. Jeigu kažkur dėl kažkokios algoritmo klaidelės ar nelogiškumo atmetami visi pavedimai, reikia žiūrėti, kur problema ir koreguoti“, – sakė jis. 

R. Pocius teigė, jog artimiausiu metu gamintojų problema bus aptariama su Baltijos šalių reguliuotojais. 

„Reikia pasižiūrėti, kodėl turime tokią situaciją rinkoje ir kodėl generatoriai stovi realiai. Suprantama, kad latvių generatorius sako – taupome dujas žiemai, bet kai kainos 4 tūkstančiai eurų (už megavatvalandę – BNS), tai irgi į kitą pusę jau perlenkta lazda ir reikia žiūrėti, ar neturi būti balansas“, – sakė R. Pocius. 

„Ir kalbant apie europinius reglamentus, tai galimas pažeidimas, jei operatoriai deklaruoja, kad yra prieinami, bet jie neteikia pavedimų į rinką. Reguliuotojas gali įtarti, kad tai manipuliavimas arba piktnaudžiavimas rinkoje“, – pridūrė VERT vadovas. 

Be kita ko, R. Pocius užsiminė, kad su reguliuotojas planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys Baltijos šalių prekybos zonos būtų sujungtos į vieną. 

„Turime tris prekybines zonas Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, šiai dienai jos pakankamai mažos savo apimtimi ir nedominančios rinkos dalyvių iš Vakarų (....) Iš karto turėtume didesnes prekybines apimtis, daugiau rinkos žaidėjų galimai atsirandančių, didesnį likvidumą, tai teigiamai prisidėtų prie tų kainų, kurias šiandien turime“, – sakė R. Pocius.

Vėliau susitikime su Seimo „valstiečiais“ jis pabrėžė, kad šis klausimas keliamas ir todėl, kad būtų pasiruošta sinchronizavimui „ir technine, ir rinkos prasme“. 

„Manome, kad reikėtų pradėti diskusijas ir kaip tik spalio mėnesį planuojamas Baltijos energetikos forumas, kuriame dalyvaus reguliatorių ir ministerijų atstovai, planuojame kelti klausimą dėl bendros rinkos kūrimo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybinės zonos būtų sujungtos į vieną jau įgyvendinus sinchronizacijos projektą“, – parlamentarams teigė VERT vadovas.

„Šiandien labai daug rinkos dalyvių, įskaitant ir biržos operatorius, neateina į mūsų regioną todėl, kad mes turime tris atskiras fragmentuotas rinkas. Kai jos atskiros, jos per mažos, nepatrauklios, todėl jas būtina sujungti į vieną. Kai sujungsime, turėsime kur kas didesnį likvidumą, didesnes prekybos apimtis, didesnę konkurenciją, kas leis mums pritraukti į mūsų rinką daugiau nepriklausomų elektros tiekėjų“,  – susitikime su „valstiečiais“ pridūrė R. Pocius.  

„Kalbėsime ir su švedų reguliuotoju, kad turėtų būti finansiniai produktai ant „NordBalt“ jungties, kurie leistų sumažinti rizikas tiekėjams“, – kalbėjo jis Darbo partijos frakcijos posėdyje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys susitikime sakė, jog su „Nord Pool“ jau buvo aiškintasi dėl tokios  situacijos, tačiau planuojama vėl tą klausimą kelti, kad būtų galima nekeičiant algoritmo jį modifikuoti, nes, jo žodžiais, „tai yra europinio masto nesąmonė“. 

Pasak energetikos ministro, antradienis buvo „baisiausia diena elektros energetikos istorijoje“, kai elektros kaina pasiekė 823 eurus už megavatvalandę, be to, biržoje pritrūko elektros, todėl trečiadienį „Litgrid“ aktyvuoja papildomus rezervus.

Darbo frakcijos atstovams pasiteiravus, ar nebūtų verta pasitraukti „Nord Pool“ biržos, D. Kreivys teigė, kad tokiu atveju tektų kalbėtis su kita birža, pavyzdžiui, Lenkijos TGE.

Per biržą „Nord Pool Spot“ Lietuvoje šiuo metu vyksta apie 90 proc. prekybos sandorių.

Autoriai: Erika Alonderytė, Sniegė Balčiūnaitė

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, rugsėjo 27

2022.09.27 16:45
Užsienio naujienos 2022.09.27 16:45
2022.09.27 16:10
Lietuvos politika 2022.09.27 16:10
2022.09.27 16:08
Lietuvos politika 2022.09.27 16:08
2022.09.27 15:56
Lietuvos politika 2022.09.27 15:56
2022.09.27 13:08
Lietuvos politika 2022.09.27 13:08
2022.09.27 12:54
Lietuvos politika 2022.09.27 12:54
2022.09.27 12:51
Lietuvos politika 2022.09.27 12:51
2022.09.27 12:50
Lietuvos politika 2022.09.27 12:50
2022.09.27 12:24
Lietuvos politika 2022.09.27 12:24
2022.09.27 12:14
Lietuvos politika 2022.09.27 12:14