2022.08.05 15:08 |Kategorija:  Cover news with delay

Visi trys beždžionių raupais susirgę lietuviai grįžo iš Vokietijos (dar papildytas)

papildyta Santaros klinikų komentarais 8-10, 14-15, 18-20, tekstas suskirstytas skyreliais

Vilnius, rugpjūčio 5 d. (BNS). Trys Lietuvoje nustatyti beždžionių raupų atvejai tarpusavyje epidemiologiškai nėra susiję, tačiau visi užsikrėtusieji lankėsi Vokietijoje.

„Šiuo metu Lietuvoje nustatyti trys beždžionių raupų atvejai epidemiologiškai tarpusavyje nesusiję“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

„Visi trys prieš susirgimą lankėsi Vokietijoje“, – pranešė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę pranešė, kad minėta infekcinė liga patvirtinta 20–29, 30–39, 40–49 metų grupėms priklausiantiems vyrams.

Visi jie gydomi ambulatoriškai.

Dalinę apsaugą suteikia skiepai nuo raupų

Specialistai neturi duomenų, kad kuris nors iš užsikrėtusiųjų anksčiau būtų skiepytas nuo raupų.

Raupų vakcina Lietuvoje privalomai skiepyta iki 1980 metų.

„Jeigu asmenys buvo paskiepyti raupų vakcina, nereiškia, kad 100 proc. paskiepytos populiacijos turi imuninį atsaką būtent į beždžionių raupus. (...) Dalis populiacijos vis dėlto yra imli virusui, kadangi imunitetas nesusidaro“, – teigė G. Zagrebnevienė.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės Ligitos Jančorienės teigimu, skiepas nuo raupų apsaugo žmogų iš dalies, todėl aktualesnė yra jaunų žmonių vakcinacija.

„Tie, kurie dar iki 1980 metų gavo skiepą nuo raupų, kryžmiškai, tas skiepas iš dalies saugo. Taip, kad labiausiai aktualu būtų jaunimui, kurie nebuvo paskiepyti nuo raupų“, – Santaros klinikų rengtoje spaudos konferencijoje sakė ji.

Pasak jos, paskiepytiems nuo raupų žmonėms po sąlyčio su sergančiuoju beždžionių raupais užtenka vieno skiepo, nesiskiepijusiems rekomenduojami du skiepai.

„Siūloma vakciną įskiepyti per keturias paras nuo buvusio kontakto, kai kuriais atvejais galima net iki 14 dienų“, – sakė ji.

Per rugpjūtį Lietuva tikisi gauti 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų, tačiau visi norintieji pasiskiepyti negalės.

„Visi norintieji pasiskiepyti tikrai nebus skiepijami. Pasikartosiu – daugiausia per keturias dienas turėtų būti paskiepyti labai artimą sąlytį, didelę riziką turintys asmenys židiniuose ir sveikatos priežiūros bei laboratorijų darbuotojai, jeigu atsitiktinai galėjo įvykti didelės rizikos sąlytis darbe“, – sakė SAM atstovė.

Sąlytį turėjusiems simptomai kol kas nepasireiškė

Šiuo metu nustatyti septyni sąlytį su užsikrėtusiaisiais turėję asmenys, kol kas nė vienam iš jų nepasireiškė ligos simptomai.

Pasak L. Jančorienės, visi testai yra gabenami į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) apžiūrai, atsakymo sulaukiama per parą.

„Tai yra molekuliniai tyrimai, dažniausiai atsakymas pasiekia paros laikotarpiu“, – informavo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Lietuvoje iki šiol atlikti aštuoni tyrimai dėl beždžionių raupų, trys buvo teigiami.

G. Zagrebnevienės teigimu, Lietuva turi pakankamai testų nustatyti šiai ligai, testuojami visi besikreipiantieji su bėrimais.

Specifinio gydymo nėra

Pasak L. Jančorienės, specifinio gydymo nuo ligos nėra.

„Galima pasakyti taip, kad specifinio, prieinamo gydymo nėra, yra nespecifinės priemonės. Tie šašai turi pereiti visas vystymosi stadijas ir galiausiai nukristi“, – sakė ji.

SAM primena, kad beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda.

Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

„Beždžionių raupai nėra labai lengvai plintanti nuo žmogaus žmogui liga. Turi būti labai tamprus fizinis kontaktas – oda į odą arba veidas į veidą. Taip pat yra rizika užsikrėsti per aplinkos daiktus, jeigu yra namuose sergantis pacientas ir nepaisoma prevencijos priemonių, tai yra be apsaugos priemonių liečiami šašai, miegama vienoje lovoje, naudojamasi tais pačiais rankšluosčiais ir t. t.“, – aiškino SAM specialistė.

Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai – atsiranda odos bėrimai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu. Tai dažniausiai užtrunka dvi–keturias savaites. 

Ministerija įspėja, kad atsiradus bėrimui, pakilus temperatūrai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą: konsultuotis telefonu su šeimos gydytoju arba vykti į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.

„Nuo liepos pabaigos, kaip informuoja PSO ir Europos ligų kontrolės centras, Europos regione susirgusiųjų skaičius yra mažėjantis“, – pabrėžė G. Zagrebnevienė.

PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį  gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

Autoriai: Jūratė Skėrytė, Paulius Perminas

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: