LAT atmetė nuteistųjų skundus Sausio 13-osios byloje, bet sumažino bausmę J. Meliui (dar papildytas)

papildyta nuo 4 pastraipos 

Vilnius, birželio 30 d. (BNS). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį Sausio 13-osios byloje atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti jiems apkaltinamuosius nuosprendžius, bet sumažino laisvės atėmimo bausmės dydį Jurijui Meliui.

„Išplėstinė teisėjų kolegija, (...) nutaria: nuteistųjų (...) kasacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Artūras Pažarskis.

Teismas taip pat pakeitė nuosprendį 1991 metų sausio įvykių metu sovietų tankui vadovavusio J. Melio atžvilgiu ir sumažino jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki devynerių metų. 

Pasak Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos, Apeliacinis teismas Sausio 13-osios byloje teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, esminių Baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

„Svarbu, kad byloje nuteisti net 67 užsienio valstybės piliečiai, dėl kurių buvo teikta teisinės pagalbos prašymų, daug netenkinta dėl užsienio valstybių nebendradarbiavimo. Bylą sudarė daugiau nei 800 tomų medžiagos, apklausta daug liudytojų ir nukentėjusiųjų“,  – sakė teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

LAT taip pat atmetė advokatų motyvus dėl bylą nagrinėjusių teismų šališkumo – ginčytinos teisėjų frazės dėl neva galimo teisėjų šališkumo, LAT teigimu negali būti vertinamos kaip susijusios su bylos baigtimi, gynėjai jas interpretavo atsieję nuo kito interviu teksto ir konteksto.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Nuteistieji byloje buvo pateikę 13 skundų. Visiems jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės. Prokuratūra kasacinio teismo prašė skundus atmesti.

Nagrinėti skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, J. Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.

J. Melis į laisvę išeis kitais metais

J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovą ir visą laiką buvo laikomas už grotų. Aukščiausiajam Teismui šiam Rusijos piliečiui skyrus galutinę devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kitais metais, 2023-siais, jis jau bus atlikęs bausmę ir paleistas į laisvę.

J. Meliui 2019 metais Vilniaus apygardos teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2019 gegužės 8 dieną jis paprašė teismo leidimo pradėti atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę, tai yra, iki Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo 2021 metų kovą.

Prašymą patenkinus, Rusijos pilietis pagal savo paties prašymą pradėjo atlikti jam paskirtą, bet dar neįsiteisėjusią laisvės atėmimo bausmę. Į ją taip pat buvo įskaičiuotas visas suėmime praleistas laikas laukiant nuosprendžio.

Pirmos instancijos skirtą bausmę J. Melis atliko iki Apeliacinio teismo verdikto 2021 metų kovą, tada prokuratūros prašymu jam buvo skirtas suėmimas 20-čiai dienų.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad spendimas skirti Rusijos piliečiui suėmimą „prieštarauja sąžiningo ir tinkamo proceso principams“ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms dėl teisės į teisę ir saugumą, nuostatoms. Tai ir nulėmė bausmės švelninimą šiam nuteistajam.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Valstybės yra įsipareigojusios susilaikyti nuo grasinimo jėga ir juos panaudojimo prieš kurios nors kitos valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę“, – sakė teisėja, primindama apie jėgos terminą tarptautinėje teisėje.

Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Ingrida Steniulienė

[email protected], +370 685 411 94, Lietuvos naujienų skyrius