R.T. Erdoganas: narystės NATO siekianti Švedija kol kas neišsklaidė Turkijos būgštavimų (papildytas)

Stambulas, birželio 25 d. (AFP-BNS). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį leido suprasti, kad kol kas nepasiekta pažangos sprendžiant Ankaros ir Stokholmo nesutarimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO. 

R. T. Erdoganas per pokalbį telefonu Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson  (Magdalena Anderson) paragino Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“ Ankaros būgštavimams išsklaidyti.

Prezidentas pakartojo, kad „Švedija turėtų imtis veiksmų tokiais esminiais klausimais kaip kova su terorizmu“, nurodė jo biuras. 

Pasak prezidentūros atstovų, R. T. Erdoganas Švedijos premjerei sakė, kad Ankara „norėtų matyti privalomus įsipareigojimus šiais klausimais kartu su konkrečiais ir aiškiais veiksmais“.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.

Turkija jau seniai kaltina šias Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Pirmadienį Švedija ir Suomija Briuselyje aptarė su Turkija jos poziciją. Po šio susitikimo Ankara leido suprasti, kad ginčas veikiausiai nebus išspręstas iki birželio 29–30 dienomis Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. 

Turkijos pareigūnai sakė, kad nelaiko šio viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.

Šeštadienį Turkijos prezidentas sakė M. Andersson, kad Švedija „turėtų pakeisti savo požiūrį“ į uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK) ir jos padalinius Sirijoje.  

PKK, kurią Ankara laiko teroristine organizacija, nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.

„Šiuo klausimu Švedija nesiėmė jokių apčiuopiamų veiksmų Turkijos būgštavimams išsklaidyti“, – rašoma Turkijos prezidentūros išplatintame pranešime.  

Turkijos vadovas taip pat išsakė lūkestį, kad Švedija panaikins 2019 metais įvestą ginklų embargą ir Turkijos gynybos pramonei taikomus apribojimus, taip pat išduos kelis asmenis, kuriuos Ankara kaltina teroristine veikla.

Prieš pokalbį su M. Andersson turkų lyderis aptarė Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO klausimą su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. 

Pasak Turkijos prezidentūros, R. T. Erdoganas per šį pokalbį taip pat akcentavo, kad „Švedija ir Suomija turėtų imtis konkrečių ir nuoširdžių veiksmų“ prieš kurdų kovotojus.

Redaktorė Silvija Čibirienė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius