2022.06.22 20:45 |Kategorija:  Cover news with delay

Bulgarijos vyriausybė neatlaikė balsavimo dėl nepasitikėjimo (dar papildytas)

Sofija, birželio 22 d. (AFP-AP-BNS). Bulgarijos ministro pirmininko Kirilo Petkovo koalicinė vyriausybė trečiadienį neatlaikė balsavimo dėl nepasitikėjimo parlamente ir buvo nuversta.

Tokia balsavimo baigtis veikiausiai atneš naują politinę sumaištį ir padidins pirmalaikių visuotinių rinkimų tikimybę.

Tačiau analitikai teigia, kad nėra jokių garantijų, jog dar vienas balsavimas šioje 6,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje pernai vyko treji visuotiniai rinkimai, nutrauks politinį nestabilumą.

Vėliausiuose rinkimuose, kurie vyko praėjusių metų lapkritį, iškilo liberalo K. Petkovo partija „Tęsiame pokyčius“ (PP), kartu su trimis kitomis politinėmis jėgomis suformavusi sudėtingą koalicinę vyriausybę.

Energingas, proeuropietiškas premjeras K. Petkovas pažadėjo, kad po dešimtmetį trukusio prieštaringai vertinamo konservatoriaus Boiko Borisovo valdymo padarys galą Bulgarijoje plačiai įsišaknijusiai korupcijai.

Tačiau jaunesniajai koalicijos partnerei ITN su populiariu dainininku Slaviu Trifonovu priešakyje anksčiau šį mėnesį pasitraukus iš koalicijos, K. Petkovas liko tik su 109 iš 240 parlamentarų parama.

Priežastimis jis nurodė nesutarimus dėl biudžeto ir vis šiltesnius K. Petkovo ryšius su Šiaurės Makedonija, nepaisant įsisenėjusio neišspręsto kultūrinio ginčo tarp šalių.

B. Borisovo opozicinė centro dešiniųjų partija GERB netrukus ėmėsi iniciatyvos surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, sprendimą motyvuodama tuo, kad augant infliacijai vyriausybė netinkamai tvarkosi su viešaisiais finansais ir ekonomine politika.

Laikinasis parlamento pirmininkas Miroslavas Ivanovas pranešė, kad trečiadienio vakarą 123 įstatymų leidėjai balsavo už siūlymą pareikšti nepasitikėjimą pusmetį dirbusia vyriausybe, o 116 pasisakė prieš. Vienas parlamentaras nedalyvavo balsavime dėl ligos.

K. Petkovas sakė deputatams, kad jam „buvo garbė vadovauti vyriausybei, kurią nuvertė B. Borisovas, (Delianas) Pejevskis, S. Trifonovas ir (Eleonora) Mitrofanova“, turėdamas omenyje žinomą oligarchą, Rusijos ambasadorę Sofijoje ir kitų partijų lyderius.

„Šis balsavimas yra mažas žingsnis ilgame kelyje. Jie nesuprato, kad tai nėra būdas laimėti Bulgarijos žmones“, – sakė K. Petkovas apie savo oponentus ir pažadėjo toliau kovoti už tai, kad Bulgarija taptų „normalia“ Europos valstybe.

Tūkstančiai bulgarų savo ruožtu trečiadienį išėjo į gatves demonstruoti paramos K. Petkovo reformų siekiui, kuris dabar atrodo pasmerktas.

Išaugusi įtampa

Ruslanas Stefanovas iš Demokratijos tyrimų centro analitinio centro teigė, kad karas Ukrainoje „išryškino nesutarimus ir susilpnino vyriausybę“ Bulgarijoje, turinčioje glaudžius istorinius ryšius su Maskva.

Nepaisant didelės Bulgarijos priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos, K. Petkovas atsisakė paklusti Maskvos reikalavimui, kuris buvo jos atsakas į Europos Sąjungos sankcijas, atsidaryti sąskaitą rubliais, kad atsiskaitytų už rusiškas dujas. Dėl to Rusija Bulgarijai balandžio pabaigoje užsuko gamtines dujas.

Tai reiškė, kad „Bulgarijos oligarchai, kurie gaudavo komisinius“ už energijos tiekimą, neteko pajamų, sakė Sofijoje įsikūrusio Regioninių ir tarptautinių studijų instituto vadovas Ognianas Minčevas.

Tai, pasak jo, „padidino įtampą koalicijoje, taip pat tarp verslo sluoksnių ir vyriausybės“.

Kitas įtampos šaltinis buvo Ukrainos prašymas suteikti ginklų kovai su Rusijos invazija.

Nors dauguma K. Petkovo vyriausybei priklausančių partijų buvo pasirengusios pritarti tokiai pagalbai, socialistai, taip pat priklausantys valdančiajai koalicijai, tam priešinosi.

Vis dėlto paskutinis lašas buvo ES siekis išspręsti ilgalaikius istorinius ir kultūrinius Bulgarijos ir kaimyninės Šiaurės Makedonijos ginčus.

ITN teigia, kad pasitraukti iš koalicijos juos paskatino tai, kad K. Petkovas pasisakė už suartėjimą su Skopje.

Susiskaldžiusi politinė arena

Prezidentas Rumenas Radevas dabar turės tris bandymus išsiaiškinti, ar kuri nors partija gali suformuoti valdančiąją daugumą tarp parlamento narių.

Prognozuojama, kad K. Petkovo partija pirmoji gaus R. Radevo mandatą ir bandys užsitikrinti daugumą. Jei tai jai nepavyks, po to seks GERB, o jei ir šiai nepasiseks suformuoti darbingos vyriausybės, šansas bus suteiktas dar vienai prezidento pasirinktai partijai.

Jei niekam nepavyks suformuoti daugumos, parlamentas bus paleistas, o politikai grįš prie rinkimų kampanijos. Balsavimas turės būti surengtas per du mėnesius.

Tačiau net jei įvyktų nauji rinkimai, vargu ar jie padėtų rasti ilgalaikį sprendimą politinėje arenoje, kuri išlieka labai susiskaldžiusi, sako Dimitaras Ganevas iš apklausų instituto „Trend“.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, kovo 28

2024.03.28 16:57
Užsienio naujienos 2024.03.28 16:57
2024.03.28 16:00
Lietuvos politika 2024.03.28 16:00