2022.06.22 13:09 |Kategorija:  Cover news with delay

Seime – siekis nustatyti visų keičiančiųjų kripto valiutą tapatybę

Vilnius, birželio 22 d. (BNS). Lietuvos virtualių valiutų operacijų įmones norima įpareigoti jau nuo kitų metų identifikuoti visus klientus, keičiančius kripto valiutą, nepriklausomai nuo sumos. 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį apsvarstęs Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, pritarė tokiems dar griežtesniems nei siūlė Vyriausybė reikalavimams kripto sektoriui. Galutinį sprendimą priims Seimas.  

Komitetas pritarė Lietuvos banko (LB) siūlymui identifikuoti visus klientus, kurių sandorių suma yra virš 0 eurų. 

Vyriausybė siūlė švelnesnį variantą – įpareigoti kripto paslaugų teikėjus nustatyti tik tų klientų tapatybę, kurių sandoriai viršytų 700 eurų. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst. eurų.  

Tačiau komitetas neparėmė LB prašymo anksčiau – ne nuo 2025 metų, kaip siūlo Vyriausybė, – įteisinti „Travel rule“ taisyklę – įpareigoti šias įmonės gauti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius.  

„Brėžiam ambicingą reguliavimą šitame sektoriuje, kuris yra svarbus, bet norime orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę. „Nors jis vis tiek išlieka šiek tiek švelnesnis negu kitose Baltijos šalyse“, – komiteto posėdyje teigė jo pirmininkas Mykolas Majauskas.   

„Jeigu galvojame ne tik apie šešėlį, apie teroristų finansavimą, bet ir apie Lietuvos, kaip finansų sektoriaus pritraukėją, įvaizdį, turėtume būti griežtesni ir priimti ambicingus sprendimus, kurie išgelbėtų mus arba apsaugotų ateityje nuo nemalonių situaciją ir mūsų ambicijos tapti finansų institucijų šalimi subliūkštų“, – sakė Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis.   

Kripto sektoriaus branda menka, rizikos didelės – S. Krėpšta  

LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad kripto sektoriaus branda yra labai menka, maždaug pusė rinkos dalyvių apie savo veiklą nėra pranešusios Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT), nors tai jos privalo daryti. 

S. Krėpštos teigimu, jeigu valdžia kripto rinkos nesuskubs griežtai reguliuoti, Lietuva gali tapti ofšoriniu kripto centru.

„Jeigu ir toliau tokiu tempu (steigsis kripto įmonės – BNS ), metų gale turėtume tūkstantį kripto  įmonių. Tai būtų daugiau susiję su kiekybe, o ne kokybe, nes daug yra mažų įmonių, kurios, matome, net nepraneša apie savo veiklą FNTT, nors tą turi padaryti. Tai rodo apie labai mažą rinkos brandą, todėl reguliavimo labai reikia“, – sakė LB atstovas.  

Jo teigimu, FNTT apie savo veiklą nepranešė apie 50 proc. įmonių. 

„Kripto sektoriuje rizikos yra didelės. Lietuvoje kripto sektorius yra labai didelis. Šiuo metu turime 407 kripto veikla  užsiimančias įmones. Augimas yra įspūdingas – maždaug po 50 įmonių kiekvieną mėnesį“, – komitete kalbėjo S. Krėpšta.

Pasak jo, dabar Lietuvoje yra daugiausia registruotų kripto įmonių Europos Sąjungoje: „Esame pirmaujanti valstybė pagal įmonių skaičių. Tai rodo, kad reguliavimas silpnas“. 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Redaktorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, rugsėjo 28

2022.09.28 19:09
Užsienio naujienos 2022.09.28 19:09
2022.09.28 18:25
Užsienio naujienos 2022.09.28 18:25
2022.09.28 13:33
Lietuvos politika 2022.09.28 13:33