papildymai nuo 5 pastraipos
Vilnius, gegužės 13 d. (BNS). Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad „kariniai pajėgumai“ remtų norimą steigti Europos Sąjungos (ES) išminavimo misiją Ukrainoje.
„Europos Sąjunga ruošia tokią misiją, šalys į ją jungiasi civiliniais pajėgumais. Civilinius pajėgumus palaiko ir kariniai pajėgumai, nes profesionalų išminuotojų skaičius kiekvienoje iš valstybių yra labai labai ribotas“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščaku) Vilniuje sakė A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys anksčiau šią savaitę sakė, kad karių išminuotojų siuntimas į Ukrainą gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, todėl tam reikia politinio sprendimo.
Baltijos šalys ir Lenkija penktadienį paragino ES koordinuoti paramos teikimą Ukrainos išminavimo darbams ir finansuoti juos ES lėšomis.
Pasak A. Anušausko, Ukrainos teritorijų užminavimas yra ilgalaikė problema.
„Įsivaizduokite, kad 20 išminuotojų vieną hektarą gali patikrinti per dieną. Žinant, kokie teritorijos plotai yra užminuoti, tai galima spėti, kiek visa ta misija truktų, kokių pajėgumų reikėtų“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (VRM) skelbtais Ukrainos institucijų skaičiavimais, apie 50 proc. Ukrainos teritorijos (maždaug – 300 tūkst. kv. km) nukentėjo nuo karinių veiksmų, todėl taikiems civiliams gyventojams, grįžtantiems į išlaisvintas teritorijas, kyla didelis pavojus dėl paliktų minų, sprogmenų ir nesprogusios amunicijos.
Sprogmenų galima rasti visur – laukuose, gatvėse ir privačiuose namuose, Rusijos karių sprogmenys paslėpti balduose ir net vaikų žaisluose, teigiama ministerijos pranešime.
Šiuo metu daugiau nei pusės Ukrainos teritorijos išminavimo procese dalyvauja apie 550 Ukrainos specialistų su 250 transporto priemonių, tačiau, pasak Lietuvos VRM, to nepakanka.
Lenkijos gynybos ministro teigimu, sėkminga išminavimo misija leistų Ukrainai pradėti žemės ūkio darbus.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, todėl bet kokios kliūtys užauginti įprastą derlių kelia rizikų dėl maisto krizės, ypač Artimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Afrikoje.
„Todėl viso demokratinio pasaulio vienas iš siekių yra sudaryti galimybes Ukrainai dirbti žemę, sieti grūdus, o kad tai būtų daroma, reikia išminuoti tas teritorijas“, – kalbėjo M. Blaszczakas.
Pasak jo, tikėtina, jog Rusijos kariuomenės sąmoningai užminavo didelę dalį Ukrainos teritorijos, siekdama užkirsti kelią šaliai dirbti laukus ir auginti grūdus.
Ministro teigimu, taip siekiama „suduoti smūgį Ukrainos ekonomikai“.
Autorius Saulius Jakučionis
[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius