2022.04.14 12:37 |Kategorija:  Cover news with delay

Rusų svarstymai dėl branduolinio ginklo yra „keisti“, jis seniai Kaliningrade – ministras (dar papildytas)

atnaujinimai ir papildymai visame tekste, suskirstyta skyriais

Vilnius, balandžio 14 d. (BNS). Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

„Dabartiniai Rusijos grasinimai atrodo gana keistai, kai žinom, kad, nesant dabartinės saugumo situacijos, jie tą ginklą laiko 100 kilometrų nuo Lietuvos sienos“, – pridūrė jis.

„Branduolinis ginklas buvo visada laikomas Kaliningrado srityje“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Rusijos grasinimai

Naujus Rusijos grasinimus paskatino Švedijos ir Suomijos svarstymai jungtis prie NATO, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

Naujienų agentūra „Reuters“ ketvirtadienį citavo buvusį Rusijos premjerą, nacionalinio saugumo tarybos vadovą Dmitrijų Medvedevą, teigusį, jog tokiu atveju Maskva atsisakytų įsipareigojimų Baltijos jūros regione nedislokuoti branduolinių ginklų.

„Nebegalima kalbėti apie Baltijos regiono statusą be branduolinių ginklų – reikia atkurti pusiausvyrą, – sakė jis. – Iki šios dienos Rusija tokių priemonių nesiėmė ir nesiruošė.“

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Kaliningrado sritis ir taip „yra labai militarizuota zona jau labai daug metų“.

„Kad Rusija grasina – nieko naujo“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Neturi efektyvių instrumentų“

Nepaisant Rusijos gąsdinimų, I. Šimonytė sakė, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO gerokai sustiprintų Baltijos jūros regiono saugumą.

Tokią galimybę ji pavadino „game changeriu“ – anglišku terminu, nusakančiu reikšmingą situacijos pokytį.

„Man atrodo, reikia atsiversti žemėlapį ir pažiūrėti į Baltijos jūrą ir suprasti, kaip yra svarbu, kad faktiškai visos šalys aplink Baltijos jūrą tampa vieno gynybinio Aljanso narėmis“, – teigė ministrė pirmininkė.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad kol kas Rusijos grasinimai yra abstraktūs.

„Kol kas nėra aišku, kokios būtų naujos pajėgos: ar papildytos esamos, ar pakeitimai vyktų“, – svarstė jis.

Vis dėlto Lietuvos diplomatijos pabrėžė, kad Rusija neturi „efektyvių instrumentų“ atsakyti į galimą Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie Aljanso.

„Taip, kaip pakeistų Baltijos regiono saugumo padėtį Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO, Rusija tam efektyvių instrumentų neturi“, – sakė ministras.

G. Landsbergio teigimu, Rusija visuomet turės paaiškinimų savo veiksmams, kad ir kokie jie bebūtų. Jis akcentavo, kad į tokius pareiškimus „reikia žiūrėti rimtai.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tokia Rusijos retorika tik dar kartą įrodo būtinybę NATO peržiūrėti ir atnaujinti „Baltijos regiono gynybos strategiją, (...) įvertinant Suvalkų koridoriaus faktorių“.

Rusijos karas Ukrainoje radikaliai pakeitė Suomijos ir kaimyninės Švedijos visuomenių bei politikų nuomonę dėl nepriklausymo jokioms gynybinėms organizacijoms. Šios šalys vertina galimybes artimiausiu metu pateikti paraiškas dėl narystės Aljanse.

Autoriai: Augustas Stankevičius, Jūratė Skėrytė

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: