J. Assange'ui leista teikti apeliaciją kovoje prieš ekstradiciją į JAV

Londonas, sausio 24 d. (AP-AFP-BNS). Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) kova už tai, kad nebūtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, persikels į Jungtinės Karalystės Aukščiausiąjį Teismą, pirmadienį jam gavus leidimą teikti apeliaciją dėl anksčiau žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo.  

Londono Aukštasis Teismas leido J. Assange'ui skųsti anksčiau jo priimtą nutartį, atvėrusią kelią išduoti „WikiLeaks“ įkūrėją Jungtinėms Valstijoms, siekiančioms teisti jį dėl šnipinėjimo.  

Pirmadienį paskelbta nutartis yra naujausias posūkis ilgoje J. Assange'o kovoje siekiant išvengti teismo dėl virtinės kaltinimų, susijusių su daugybės įslaptintų JAV karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu 2010 metais.     

Prieš metus  Londono apygardos teismo teisėjas atmetė JAV ekstradicijos prašymą, nusprendęs, jog esama rizikos, kad J. Assange'as galėtų pakelti prieš save ranką dėl griežtų sąlygų JAV kalėjime.

Vėliau amerikiečių pareigūnai pateikė garantijas, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas nebūtų laikomas griežtomis sąlygomis, dėl kurių, anot J. Assange'o advokatų, kiltų pavojus jo fizinei ir psichinei sveikatai.    

„Julianas laimėjo, – per „Twitter“ parašė J. Asseange'o sužadėtinė Stella Morris (Stela Moris), jųdviejų dviejų mažamečių vaikų motina. – Dabar Aukščiausiasis Teismas turės spręsti, ar nagrinės Juliano apeliaciją.“

Prie teismo rūmų Londono centre susirinkę aktyvisto šalininkai pasveikino priimtą sprendimą.

„Man neapsakomai palengvėjo“, – sakė 61 metų Sue Barnett (Sju Barnet) iš Notingamo miesto vidurio Anglijoje. Moteris laikė plakatą su užrašu „10 metų pakanka. Paleiskite Assange'ą dabar.“

„Mes čia visi bijojome blogiausia“, – pridūrė ji.

Aukštasis teismas praėjusį mėnesį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, nurodęs, kad JAV patikinimų pakanka garantuoti, kad su J. Assange'u  bus elgiamasi humaniškai. 

Pirmadienį teismas leido „WikiLeaks“ įkūrėjui skųsti šią nutartį Aukščiausiajam Teismui. 

Vašingtonas siekia, kad J. Assange'as stotų prieš teismą dėl įslaptintų dokumentų, kuriuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai, paviešinimo 2010 metais tinklalapyje „WikiLeaks“.  

Jungtinėse Valstijose jam gali būti skirta iki 175 metų laisvės atėmimo bausmė. Visgi tikslų bausmės terminą sunku apskaičiuoti.

J. Assange'as nuo 2019 metų laikomas Londono Belmaršo kalėjime, nors jau atliko anksčiau kitoje byloje jam skirtą bausmę dėl paleidimo už užstatą sąlygų  pažeidimo.  

„WikiLeaks“ įkūrėjas septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kur 2012-aisiais pasiprašė prieglobsčio, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo kaltinamas lytiniais nusikaltimais. Vėliau tie kaltinimai buvo panaikinti. 

Redaktorius Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius