2022.01.15 13:21 |Kategorija:  Cover news with delay

JAV ir Rusijos derybos atrodo judančios į aklavietę

Vašingtonas, sausio 15 d. (AP-BNS). Nesugebėjimas per šią savaitę vykusias derybas išsklaidyti didėjančios įtampos prie Rusijos ir Ukrainos sienos atvedė Maskvą, Vašingtoną ir pastarojo sąjungininkes Europoje į itin keblią padėtį, galinčią peraugti į atvirą ir potencialiai katastrofinę konfrontaciją.

Kitaip nei ankstesni nesutarimai, iškilę tarp Maskvos ir Vakarų šalių po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, dabartinė Ukrainos krizė ir iš pažiūros neišsprendžiami Maskvos ir Vašingtono nesutarimai kelią realią pragaištingo ekonominio karo arba netgi karinio konflikto riziką. Pavojų tai pat didina tikimybė, kad šalys netinkamai įvertins savo veiksmų padarinius arba per aštriai sureaguos.

Jungtinės Valstijos, NATO ir kiti sąjungininkai Europoje reikalauja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atitrauktų apie 100 tūkst. karių, dabar sutelktų netoli sienos su Ukraina ir tokiu būdu pademonstruotų esantis pasiruošęs geranoriškoms deryboms. Tuo metu rusams kategoriškas Vakarų atsisakymas svarstyti pasiūlymą išsižadėti NATO plėtros planų ir išvesti Aljanso rytiniame sparne dislokuotas pajėgas atrodo kaip klastos įrodymas.

Nuolaidų galimybes taip pat komplikuoja faktas, kai nei V. Putinas, nei JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nenori būti namuose arba užsienyje pasirodyti silpni.

Taigi, abiem pusėms atsisakant švelninti reikalavimus, kurie oponentams atrodo perdėti ir nerealūs, diplomatinės pastangos atsidūrė aklavietėje. JAV ir jų sąjungininkės toliau kaltina Rusiją kurstant įtampą be jokios svarios priežasties, o Maskva vėl skundžiasi, kad amerikiečiai veikia kaip agresoriai.

Kai kurių ekspertų nuomone, prieš išeinant iš šios aklavietės padėtis gali dar labiau paaštrėti.

„Suvokimo atotrūkis toks platus, kad naujas ir pavojingas eskalavimas gali būti būtinas, kad šalys atvertų savo vaizduotę ir siektų susitarimų“, – rašo Maskvoje įsikūrusios Užsienio ir gynybos politikos derybos vadovas Fiodoras Lukjanovas.

Vakarų analitikų nuomone, susiklosčius šiai padėčiai V. Putinas turės leistis į kompromisą, kad būtų išvengta konflikto. Kai kurie mano, kad Kremliaus vadovo nusistatymas prieš NATO, kurios reikalingumo klausimas jau daug metų buvo keliamas pačiame bloke, gali suteikti Aljansui naujos gyvybės.

„Šis laikotarpis – nepaprastai neužtikrintas ir įtemptas, be jokios akivaizdžios išeities, nebent Putinas nusileistų“, – sakė Europos reikalų ekspertas ir buvęs JAV diplomatas Jeffas Rathke (Džefas Ratkė), šiuo metu vadovaujantis Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Amerikos šiuolaikinių vokiečių studijų institutui.

„Jis įsikalbėjo sau įsiūtį, iš kurio sunku išeiti, jeigu nepasieks Europos saugumo architektūros fundamentalaus pertvarkymo, kurio teigia norįs. Jis parodė esantis pasiruošęs žaisti „Kas pirmas pasitrauks“, grasindamas didžiule karine jėga, kad pasiektų savo. Jis tikrai atkreipė kiekvieno dėmesį, bet nepakeitė niekieno požiūrio“, – aiškino J. Rathke.

JAV pareigūnai, įskaitant J. Bideną, valstybės sekretorių Antony Blinkeną (Entonį Blinkeną), nacionalinio saugumo patarėją Jake'ą Sullivaną (Džeiką Salivaną) ir vyriausiąją derybininkę Wendy Sherman (Vendi Šerman), sakė, kad būtent Rusijai tenka „sunkus pasirinkimas“: sumažinti įtampą arba sulaukti griežtų sankcijų bei priešingos padėties, negu Maskva reikalauja – didesnio NATO dalyvavimo Rytų Europoje ir geriau apginkluotos Ukrainos.

Tuo metu Rusijos pareigūnai teigia, kad nuolaidų privalo daryti Vakarai. Jie pabrėžė, kad Maskvos išdėstyti reikalavimai yra „absoliučiai privalomi“, taip pat sakė, jog jeigu Vakarai šių reikalavimų neįvykdys, tolesnės derybos dėl kitų klausimų neturi prasmės.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė, kad Rusija daug metų bergždžiai stengėsi įtikinti Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes derėtis, kad Europoje nebūtų dislokuota vidutinio nuotolio raketų, būtų apribotos karinės pratybos ir nustatytos taisyklės, turinčios padėti išvengti pavojingų susidūrimų tarp Rusijos ir Vakarų šalių karinių laivų bei orlaivių.

JAV ir NATO šią savaitę sakė esančios pasiruošusios aptarti šiuos klausimus, bet Rusijos diplomatijos vadovas teigė, kad pasikeitusi pozicija atspindi amerikiečių norą nukreipti dėmesį nuo pagrindinių Maskvos reikalavimų, ir pridūrė, jog rusai išliks susitelkę į pastangas sustabdyti Aljanso plėtrą. S. Lavrovas taip pat teigė, kad deryboms toną užduoda JAV, o jų sąjungininkai tik vykdo Vašingtono paliepimus.

„Kalbant atvirai, visi supranta, kad galimybė pasiekti susitarimą priklauso nuo JAV“, – sakė jis. Anot ministro, visi JAV pareiškimai, kad joms reikia pasikonsultuoti su sąjungininkais derybų klausimu, „tėra dingstys ir mėginimai vilkinti procesą“.

Vakarai stengėsi „kiek įmanoma labiau kliautis diplomatinėmis pastangomis, siekiant deeskaluoti padėtį“, sakė Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką studijų viceprezidentas Andrew Weissas (Endrius Veisas).

„Mums iškilusi problema – kad rusai nusiteikę imtis veiksmų. Jie ne vieną kartą mums parodė  – 2014, 2008 metais – esantys pasiruošęs kariauti, kad pasiektų šiuos dalykus, o me – ne. Ir tai yra iššūkis“, – kalbėjo analitikas.

Griežta ir bekompromisė Rusijos pozicija kai kuriuos verčia manyti, kad Maskva tik dar labiau aštrins toną, sulaukusi, kaip daugelis prognozuoja, oficialų rašytinį JAV ir NATO atsisakymą vykdyti jos reikalavimus.

Ketvirtadienį Rusijos vyriausiasis derybininkas užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas užsiminė, kad reaguodama į tokį žingsnį Maskva gali dislokuoti pajėgų Kuboje ir Venesueloje. JAV tokius pareiškimus vadino „gyrimusi“ ir pabrėžė, kad ryžtingai reaguotų, jeigu Maskva šiuos grasinimus įgyvendintų.

„Diplomatinio sprendinio stygius logiškai veda prie tolesnio krizės aštrėjimo“, – rašė Carnegie centro Maskvoje vadovas Dmitrijus Treninas.

Jis prognozuoja, kad „karinės ir techninės“ priemonės, kurių pažadėjo imtis V. Putinas, jeigu Vakarai atmes Maskvos reikalavimus, gali apimti „įvairiausius žingsnius.... pradedant naujų ginkluotės sistemų dislokavimą įvairiuose regionuose, baigiant daug stipresniais kariniais ryšiais su Baltarusija ir glaudų koordinavimą su partneriais Kinijoje“.

Tačiau išlieka tikėtina, kad nukreipęs savo pyktį į NATO V. Putinas nenoromis sustiprins Aljanso pozicijas.

„Neabejotinai galima sakyti, kad šalims, kurios įstojo į NATO po Šaltojo karo, NATO yra daug aktualesnė joms negu buvo prieš metus arba 2014 metais, – sakė J. Rathke. – Bet kas, galvojęs, kad NATO nebeaktuali Europos saugumui, per pastaruosius kelis mėnesius gavo pamoką. Ir toliau bus tik blogiau.“

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, sausio 22

2022.01.22 16:24
Užsienio naujienos 2022.01.22 16:24
2022.01.22 14:29
Užsienio naujienos 2022.01.22 14:29
2022.01.22 14:04
Įvairenybės, kultūra 2022.01.22 14:04
2022.01.22 13:46
Užsienio naujienos 2022.01.22 13:46
2022.01.22 13:43
Įvairenybės, kultūra 2022.01.22 13:43
2022.01.22 13:14
Įvairenybės, kultūra 2022.01.22 13:14
2022.01.22 11:49
Užsienio naujienos 2022.01.22 11:49
2022.01.22 10:38
Užsienio naujienos 2022.01.22 10:38
2022.01.22 05:17
Įvairenybės, kultūra 2022.01.22 05:17

Penktadienis, sausio 21

2022.01.21 21:18
Užsienio naujienos 2022.01.21 21:18
2022.01.21 20:10
Užsienio naujienos 2022.01.21 20:10