2022.01.14 20:00 |Kategorija:  Cover news with delay

ES perspėja Rusiją dėl „tvirto“ atsako, gilėjant krizei dėl Ukrainos

Brestas, Prancūzija, sausio 14 d. (AFP-BNS). Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį perspėjo Rusiją dėl „tvirto“ atsako į bet kokius karinius veiksmus prieš Ukrainą, didžiulei kibernetinei atakai prieš šią šalį padidinus nuogąstavimus, kad Maskva gali ruoštis invazijai į savo kaimynę.

Dar prieš penktadienį įvykusią kibernetinę ataką, paveikusią svarbias Ukrainos vyriausybės interneto svetaines, Bendrijos ministrai perspėjo, kad tokios atakos gali būti rengiamos prieš potencialų karinį įsiveržimą arba jį lydėti, Rusijai sutelkus apie 100 000 karių prie Ukrainos sienos.

Priešprieša su Rusija „yra rimta, rimtesnė nei bet kas, ką matėme pastaraisiais metais“, per bloko šalių diplomatijos vadovų susitikimą Bresto mieste Prancūzijoje sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas).

„Kai kas sako, kad kibernetinė ataka gali būti preliudija kitai veiklai, karinei veiklai“, – kalbėjo jis.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad pastaroji kibernetinė ataka yra „būtent tai, apie ką mes įspėjome ir ko bijome“.

„Jei bus atakų prieš Ukrainą, duosime labai griežtą, tvirtą ir ryžtingą atsaką“, – pridūrė ji.

Dar vienas ministras, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė: „Mes įsitikinę, kad esama Rusijos intervencijos į Ukrainą rizikos, ir turime būti pasirengę reaguoti.“

Kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, „prireikė ištisų savaičių, kol susitarėme dėl savo atsako – tai negali pasikartoti“, pabrėžė tas ministras.

„Tikslas – atgrasyti“

Tuo metu Bendrija mobilizavo „visus savo išteklius“, kad padėtų Ukrainai atremti kibernetinę ataką, sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Jis nurodė, kad ES politinio ir saugumo komiteto ambasadoriai susirinks į neeilinį posėdį dėl šios atakos, kuri, anot J. Borrellio, „nusipelnė pasmerkimo“.

Taip pat aktyvuota ES greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komanda, sakė J. Borrellis žurnalistams Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

„Mobilizuojame visus mūsų išteklius, kad padėtume Ukrainai tvarkytis su tokio pobūdžio kibernetine ataka“, – sakė jis.

Ministrai beveik neabejojo, kad už kibernetinės atakos slypi Rusija. J. Borrellis sakė, kad dar anksti „kažką kaltinti“.

„Neturime įrodymų“, – sakė jis, tačiau pridūrė: „Galite įsivaizduoti, kas tai padarė.“

Ministrai teigė, kad sankcijos Rusijai yra vienas iš diskutuojamų variantų, kaip įtikinti Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, kad įsiveržimas į Ukrainą turėtų Maskvai rimtų pasekmių.

„Mūsų tikslas – atgrasyti Rusiją“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas), kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES.

J. Borrellis savo ruožtu pabrėžė, kad Rusija negali bandyti atkurti tokios įtakos sferos Europoje, kokia egzistavo Šaltojo karo metais.

„Istorijoje negalima grįžti atgal laiku“, – sakė jis.

„Bet kokia tolesnė karinė agresija prieš Ukrainą turės didžiulį atsaką“, – pridūrė ES diplomatijos vadovas.

Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad dabar santykiai su Rusija palaikomi kantriai ir ramiai.

„Ypač krizių metu diplomatija reikalauja didžiulės ištvermės, kantrybės ir šaltų nervų“, – sakė ji žurnalistams.

A. Baerbock, ateinantį antradienį Maskvoje susitiksianti su S. Lavrovu, pridūrė: „Darome viską, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos.“

Vokietijos diplomatijos vadovė pridūrė, kad jos vizitas į Maskvą yra dalis pastangų „išnaudoti visus įmanomus komunikacijos kanalus“.

Vėliau J.-Y. Le Drianas per spaudos konferenciją sakė, kad „artimiausiomis dienomis“ vyks su A. Baerbock į Ukrainą.

Jo teigimu, griežtos priemonės, skirtos „atgrasyti Rusiją nuo Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo“, turi būti derinamos su pastangomis rasti sprendimą derybų keliu.

Jungtinių Valstijų ambasadorė prie NATO sveikino ES išteklių mobilizavimą dėl Ukrainos, sakydama, kad tai yra vertingas paties Aljanso pajėgumų papildymas.

„Dabar Briuselyje, Europos Sąjungoje, kuriami tikri pajėgumai, derantys su NATO turimomis žiniomis, patirtimi ir priemonių rinkiniu“, – žurnalistams Briuselyje sakė Julianne Smith (Džulian Smit).

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, sausio 24

2022.01.24 14:03
Užsienio naujienos 2022.01.24 14:03
2022.01.24 13:57
Užsienio naujienos 2022.01.24 13:57
2022.01.24 13:35
Užsienio naujienos 2022.01.24 13:35
2022.01.24 13:21
Užsienio naujienos 2022.01.24 13:21
2022.01.24 13:03
Lietuvos politika 2022.01.24 13:03
2022.01.24 12:28
Užsienio naujienos 2022.01.24 12:28
2022.01.24 12:05
Lietuvos politika 2022.01.24 12:05
2022.01.24 11:52
Užsienio naujienos 2022.01.24 11:52
2022.01.24 11:43
Užsienio naujienos 2022.01.24 11:43
2022.01.24 11:18
Užsienio naujienos 2022.01.24 11:18
2022.01.24 11:04
Užsienio naujienos 2022.01.24 11:04
2022.01.24 10:19
Užsienio naujienos 2022.01.24 10:19
2022.01.24 09:46
Užsienio naujienos 2022.01.24 09:46