2021.11.25 10:53 |Kategorija:  Cover news with delay

Darbo pajamos trečiąjį ketvirtį augo 11 proc. – „Sodra“ (papildytas)

papildyta nuo 6 pastraipos

Vilnius, lapkričio 25 d. (BNS). Vidutinės darbuotojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 11,4 proc., arba 161 euru – iki 1572 eurų, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga.

Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 eurais (10,5 proc.) iki 998 eurų. Vien rugpjūtį jos siekė 1000 eurų.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigia, jog pajamų augimui reikšmės turėjo minimalios algos, algos bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo pakeitimai.

„Tiesa, darbo pajamas, gaunamas į rankas, tas realias darbo pajamas trečiąjį ketvirtį karpė ir didėjančios kainos“, – spaudos konferencijoje sakė ji. 

Vidutinės pajamos daugiausiai – 18 proc. – didėjo viešojo valdymo sektoriuje: ministerijose, audito tarnybose ir kitose valstybės institucijose. Atlyginimai valstybės sienos apsaugos tarnyboje augo nuo 1607 eurų iki 1927 eurų.

Pasak K. Zitikytės, apdraustųjų skaičius augo ir rugsėjį buvo 3 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat mažėjo žmonių, kurie gavo nedarbo išmokas: rugsėjį jas gavo apie 66 tūkst., kai pernai  – apie 90 tūkst. 

Didžiausios vidutinės darbo pajamos rugsėjį buvo Neringoje (1300 eurų „į rankas“), Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone.

„Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – teigė K. Zitikytė.

Vilniuje vidutinės pajamos perkopė 1100 eurų po mokesčių, Kaune – 992 eurų. Po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Mažiausias vidutines pajamas – nuo 725 iki 750 eurų į „rankas“ – gauna pasienio savivaldybių, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų – Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų – gyventojai.

Per metus daugiausiai – 13 proc. – vidutinės pajamos pakilo kurortuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Per 10 prox. jos augo Molėtuose, Kauno rajone ir mieste bei Vilniuje.

Anot K. ZItikytės, darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti nuo 2016-ųjų ir šį rugsėjį pasiekė 45 proc. Sostinėje rugsėjį jos siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų.

Pasak analitikės, didmiesčiuose didesnė verslo ir valstybės institucijų koncentracija. Daugiausia dirbančiųjų susitelkę penkiuose miestuose ir rajonuose, likusiose savivaldybėse gyvena 44 proc.  dirbančiųjų.

Per 10 metų dirbančių žmonių skaičius labiausiai – vidutiniškai trečdaliu – išaugo Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų rajonuose. Labiausiai sumažėjo – 7 proc. – Visagine, Joniškio, Rokiškio, Skuodo, Akmenės, Pakruojo, Varėnos, Pasvalio rajonuose ir Panevėžyje.

Savivaldybėse, kur yra mažiausios žmonių [ajamos, daugiausia dirba 50–59 metų žmonės. Biržuose, Pagėgiuose ir Kelmės rajonuose šio amžiaus yra kas trečias darbuotojas. Tuo metu Vilniuje ir Kaune kas trečias yra 30-39 metų.

Autorė Erika Alonderytė

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: