Glazgas, Jungtinė Karalystė, lapkričio 1 d. (AFP-BNS). Pasaulio lyderiai privalo imtis veiksmų „žmonijai išgelbėti“, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), prasidėjus istoriniam viršūnių susitikimui per klimato konferenciją COP26.
Vis dėlto, anot apžvalgininkų, šiame renginyje kol kas buvo daugiau žodžių negu darbų.
Daugiau kaip 120 valstybių ir vyriausybių vadovų susirinko į Glazge vykstantį dviejų susitikimą, turintį, pasak organizatorių, nubrėžti kursą, vedantį žmoniją tolyn nuo katastrofinio pasaulinio atšilimo.
„Belikusi viena minutė iki vidurnakčio, ir mums reikia veikti dabar“, – per chaotišką renginio atidarymą savo įžanginėje kalboje sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas)
Vis dėlto pirmadienį nekantriausiai lauktas Indijos premjero Narendros Modi (Narendros Modžio) pasisakymas optimizmą šiek tiek aptemdė: trečia pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį valstybė paskelbė planuojanti tapti klimatui neutrali tik 2070 metais.
COP26 laikoma gyvybiškai svarbia išlikti 2015 metais pasirašytai Paryžiaus sutarčiai. Jos signatarės pasižadėjo imtis veiksmų, kad pasaulio temperatūros padidėjimas išliktų „daug mažesnis“ negu 2 Celsijaus laipsniai, taip pat siekti, kad klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio – jeigu tai apskritai įmanoma.
Nuo pramonės revoliucijos mūsų planetos klimatas jau yra atšilęs 1,1 Celsijaus laipsnio, ir šiuo metu pasaulį krečia vis daugiau ekstremalių kaitros bangų, potvynių ir atogrąžų audrų, o vandenynų lygis nepaliaujamai kyla.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) susitikimo dalyviams sakė, kad dabartinis klimato krizės laikmetis yra „posūkio taškas pasaulio istorijoje“.
Vyriausybės spaudžiamos padidinti įsipareigojimus mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, kad būtų įgyvendinti Paryžiaus sutartimi numatyti uždaviniai, taip pat surinkti seniai žadamų lėšų besivystančioms šalims, kad jos galėtų pereiti prie aplinką tausojančios energijos gamybos ir apsisaugotų nuo būsimų gaivalinių nelaimių.
„Laikas pasakyti „užteks“, – pabrėžė A. Guterresas.
„Užteks niokoti biologinę įvairovę. Užteks žudyti save anglies [dvideginiu]. Užteks deginti, gręžti ir kastis vis giliau. Mes kasame savo pačių kapą“, – perspėjo jis.
„Mes stebime“
Tūkstančiai delegatų pirmadienį laukė eilėse prie įėjimų į konferencijų kompleksą Glazgo centre, kur apsaugos priemonės buvo panašios į taikomas oro uostuose.
Aplinkinėse gatvėse protestuotojai pradėjo rengti triukšmingas demonstracijas, didindami spaudimą.
Tarp protestuotojų, susirinkusių parke kitapus upės nuo konferencijų centro, buvo 18-metė švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg). Demonstrantai laikė transparantus, o vienas iš jų šūkių skelbė: „Mes jus stebime.“
Vėliau jie nužygiavo į kitą pusę nuo konferencijos vietos, skanduodami: „Mūsų nesustabdysit, kitoks pasaulis yra įmanomas!“
B. Johnsonas taip pat perspėjo, jog jeigu konferencija nepateisins lūkesčių, tai gali išprovokuoti „nesuvaldomą“ visuomenės įniršį.
Jeigu lyderiai „klups kalbėdami arba neatsižvelgs į mūsų užuominas“, ateities kartos „mums neatleis“, perspėjo premjeras.
J. Bidenas savo ruožtu atsiprašė už savo pirmtako Donaldo Trumpo sprendimą išvesti JAV iš Paryžiaus sutarties. Jis atkreipė dėmesį, kad vos atėjęs į valdžią šių metų sausį atkūrė ankstesnę padėtį.
Tačiau pirmadienį nuskambėjusios kalbos apžvalgininkų nesužavėjo.
„Reikia nuveikti daugiau, kad žodžiai virstų darbais“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Oxfam America“ direktoriaus pavaduotojas klimato kaitos klausimams Thomas Damassa (Tomas Damasa).
„JAV turi dirbti su kitomis šalimis, kad užtikrintų stiprius rezultatus, išplėsiančius didžiųjų ekonomikų išlakų sumažinimą“, – pridūrė jis.
Be Xi Jinpingo ir V. Putino
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys, įskaitant Kiniją, Indiją ir Vakarų valstybes, sekmadienį įsipareigojo įgyvendinti Paryžiaus sutarties uždavinį, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio.
Valstybės, kurios yra atsakingos už beveik 80 proc. į atmosferą dėl žmogaus veiklos patenkančių ŠESD, taip pat susitarė jau iki šių metų pabaigos liautis finansuoti naujas, „nevaržomas“ anglimis kūrenamas elektrines užsienyje, kurių išmetalai nėra niekaip filtruojami.
Tačiau konkrečios priemonės, turinčios užtikrinti, kad klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, iki šiol nėra aiškiai apibrėžtos, taigi, COP26 derybininkams per ateinančias dvi savaites reikės užpildyti daug spragų.
Pasiruošimus viršūnių susitikimui taip pat temdė virtinė pranešimų apie renginyje nedalyvausiančius svarbius veikėjus.
Į susitikimą Glazge neatvyks nei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), nė karto nepalikęs savo šalies nuo COVID-19 pandemijos pradžios, nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo metu Australijos premjeras Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas), praeitą savaitę užsitraukęs aktyvistų pyktį dėl ne itin ambicingų savo šalies planų siekti neutralumo klimato atžvilgiu, pakartojo palaikysiantis anglies junginių atsisakymo viziją, smarkiai priklausomą nuo ateities inovacijų.
„Technologijos pateiks atsakymų anglies nevartojančiai ekonomikai, ypač bėgant laikui“, – kalbėjo jis.
Katastrofos grėsmė išlieka
Dauguma šalių prieš prasidedant COP26 jau atnaujino savuosius ŠESD išlakų mažinimo planus – vadinamuosius nacionaliniu lygiu nustatytus įpareigojimus (angl. Nationally Determined Contributions, NDC).
Tačiau jeigu būtų įgyvendinti iki šiol pateikti Paryžiaus sutarties signatarių įsipareigojimai, pasaulio klimatas vis tiek judėtų „katastrofinio“ 2,7 laipsnio atšilimo link, perspėja Jungtinės Tautos.
Kinija, išmetanti daug daugiau ŠESD negu bet kuri kita šalis, pastarosiomis dienomis pateikė JT atnaujintą savo klimato veiksmų planą. Dokumente pakartojama ilgalaikė pozicija, kad šalies ŠESD išlakų pikas bus pasiektas iki 2030 metais ir kad vėliau tarša nuolat mažės.
Tarp JAV ir Kinijos tvyranti įtampa pasireiškė ir pirmadienį, kai J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) priskyrė Pekiną prie „reikšmingų atsiskyrėlių“.
Per COP26 Kinijai „nebus atstovaujama lyderių lygiu... ir ji privalo prisidėti prie didesnių ambicijų, mums žengiant į priekį“, pridūrė amerikiečių pareigūnas.
Tuo metu Indija dar nėra pateikusi savo atnaujintų NDC, kaip reikalaujama Paryžiaus sutartimi.
N. Modi sakė, kad jo šalis klimatui neutrali taps iki 2070 metų ir kad iki 2030 metų pusė jos suvartojamos energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Dar vienas opus klausimas – turtingųjų šalių nesugebėjimas išpildyti 2009 metais duoto pažado, kad priemonėms klimato kaitai stabdyti bus skiriama po 100 mlrd. dolerių per metus.
Toks uždavinys buvo atidėtas iki 2023 metų, ir tai dar labiau padidino nepasitikėjimą tarp šiaurinių šalių, kurioms tenka didžiausia atsakomybė už klimato šiltėjimą, ir pietų valstybių, kuriose šio proceso niokojantys padariniai pasireiškia skaudžiausiai.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
[email protected], Užsienio naujienų skyrius