Lietuvos ir kiti europarlamentarai kreipėsi į EK dėl kiniškų išmaniųjų telefonų saugumo (patikslintas)

patikslinta T. Bretono vardo rašyba antrojoje pastraipoje

Vilnius, spalio 20 d. (BNS). Grupė Lietuvos ir kitų šalių europarlamentarų kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Kinijos gamintojų išmaniųjų telefonų saugumo, prašydami apsaugoti vartotojų privatumą.

Europarlamentarės Rasos Juknevičienės inicijuotą kreipimąsi į EK pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) ir vicepirmininką Thierry Bretoną (Tjeri Bretoną) pasirašė per 30 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių, tarp jų – Lietuvos atstovai EP Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė, Juozas Olekas.

Europarlamentarai ragina komisiją „imtis tinkamų veiksmų siekiant apsaugoti mobiliųjų telefonų naudotojų privatumą ir informacinės erdvės laisvę Europoje“.

Be kita ko, remiamasi Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rugsėjį paskelbta ataskaita, kurioje pabrėžiamas susirūpinimas dėl saugumo, privatumo ir žodžio laisvės, siejant tai su Kinijos gamintojų „Xiaomi“ ir „Huawei“ išmaniaisiais telefonais. 

„Techninis 5G ryšį palaikančių modelių vertinimas atskleidė galimybes rinkti ir perduoti perteklinę asmeninę informaciją, kelti kibernetinio saugumo, kenkėjiškos įrangos grėsmę vartotojams ir automatiškai cenzūruoti parsisiųstą turinį, jei jis neatitinka Pekino vidaus ir užsienio politikos“, – teigiama laiške.

Pasak kreipimosi autorių, šie atradimai papildo ankstesnius duomenis apie senesnių „Xiaomi“ ir „Huawei“ modelių pažeidžiamumus. Pabrėžiama, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerija oficialiai įspėjo laikytis atsargumo priemonių naudojant šių gamintojų išmaniuosius telefonus.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjunga jau anksčiau pripažino „kibernetines ir privatumo rizikas“, susijusias su Kinijos investicijomis į kritinę 5G ryšio infrastruktūrą, o kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, Australija ir kai kurios valstybės Europoje, tiesiogiai ar netiesiogiai uždraudė „Huawei“ investicijas į 5G infrastruktūrą.

Laiške akcentuojamas ir vis didesnis nerimas dėl galimo kibernetinio šnipinėjimo Europoje, akcentuojamos Prancūzijoje rugpjūtį vykdytos kibernetinės atakos, siejamos su Pekinui artimais programišiais.

„Kinijos vykdoma dezinformacija, akademinė cenzūra ir politinis kišimasis socialinių tinklų ir žiniasklaidos organizacijų pagalba kelia nerimą visoje Europoje ir jos kaimynystėje. Todėl raginame Europos Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą ES lygiu ir nustatyti vienodus standartus ir požiūrį į nepatikimos informacijos bei komunikacijos technologijų naudojimą“, – teigia Lietuvos europarlamentarė R. Juknevičienė

Kinijos gamintojų išmaniųjų 5G įrenginių tyrimą atlikęs NKSC rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad „Xiaomi“ įrenginyje įdiegta techninė galimybė vykdyti į jį atsisiunčiamo turinio cenzūrą. Pasak NKSC, net kelios programėlės periodiškai gauna gamintojo sudaromą blokuojamų 449 raktažodžių sąrašą, pavyzdžiui „Laisvas Tibetas“, „Amerikos balsas“, pagal kuriuos įrenginys tokį turinį automatiškai blokuoja.

Be to, nustatyta, kad vartotojui pasirinkus naudotis „Xiaomi“ debesijos paslaugą „Xiaomi Cloud“ iš įrenginio išsiunčiama šifruota SMS registracijos žinutė, ji vėliau niekur nėra išsaugoma. Dėl to atsiranda asmens duomenų nutekėjimo rizika. 

Dar viena duomenų nutekėjimo rizika tirtame „Xiaomi“ įrenginyje nustatyta dėl to, kad jis naudoja ne tik įprastą „Google Analytics“, bet ir kinišką modulį, kuris renka ir periodiškai išsiunčia 61 parametro duomenis apie vartotojo telefone atliekamus veiksmus.

Kibernetinio saugumo rizikų taip pat nustatyta „Huawei“ įrenginyje.

Abi įmonės atmeta priekaištus dėl saugumo, „Xiaomi“ pažadėjo atlikti išorinį tyrimą.

Autorius Ignas Jačauskas

[email protected], +370 5 205 85 08, Lietuvos naujienų skyrius