Vilnius, spalio 13 d. (BNS). Europoje pastaruoju metu trūkstant gamtinių dujų bei kylant jų, elektros bei šilumos kainoms, Europos Komisija (EK) siūlo ieškoti galimybių bendrai pirkti dujas bei investuoti į dujų saugyklas, sako už aplinką, vandenynus bei žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Be to, siūloma lėšomis, gautomis už aplinkos taršos leidimus (ATL), paremti nepasiturinčius gyventojus.
EK trečiadienį pristatė ilgojo ir trumpojo laikotarpio veiksmus, kaip ES šalims narėms padėti susidoroti su neadekvačiu energetikos kainų šuoliu.
„Aišku, pirmas ir labai svarbus dalykas, ką pabrėžė ir Europos Komisija, kad reikia ieškoti bendrų pirkimų galimybės. Vakcinų įsigijimas yra sėkmės istorija, ties kuria būtų galima dirbti ir plačiau, nes dujų, kurios ir lemia tą didžiausią kainų šuolį, infrastruktūra yra, tačiau ji nebuvo panaudota laiku. Saugyklos yra tuščios, todėl jei būtų pavykę padaryti didelį bendrą pirkimą ir tą infrastruktūrą užpildyti, tam kainų šuoliui būtų pasiruošę kur kas geriau ir jo galbūt būtų pavykę išvengti“, – BNS sakė V. Sinkevičius.
Pasak jo, kalbant apie dujų įsigijimo šaltinius didelio pasirinkimo nėra – tai Rusija ir Kataras.
„Rusija, be jokios abejonės, galėtų tiekti, bet šiuo atveju dėl vienų ar kitų priežasčių to nedaro ir įgyvendina tik minimalius kontraktinius įsipareigojimus. Kataras yra nauja galimybė, į kurią reikėtų žiūrėti, nes iki šiol iš Kataro tiekimas vyksta daugiau dvišaliais susitarimais, nuolatinio tiekimo nėra“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Gamtines dujas eksportuoja ir JAV, tačiau, anot V. Sinkevičiaus, iš esmės visos jų parduodamos dujos tenka Kinijos rinkai ir nepaisant tarp jų kylančių įtampų, padėtis artimiausiu metu tikriausiai nesikeis.
„Signalų, kad JAV ketintų perorientuoti savo dujų eksporto srautus, neturime, todėl ir planuodami savo veiksmus negalime vadovautis nepagrįstais lūkesčiais. Reikia suprasti, kad Kinijoje taip pat yra didelis dujų trūkumas, todėl aš neabejoju, kad ši šalies dės dideles pastangas ir mokės reikiamą kainą, kad tuos dujų srautus iš JAV išlaikytų ir įsipareigojimai būtų įgyvendinti“, – BNS sakė eurokomisaras.
Jo teigimu, kalbant apie tolesnę ateitį didelis dėmesys turėtų būti skiriamas atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai.
„Atsinaujinantys energetikos šaltiniai pasiteisina, (...) jų plėtra yra reikalinga. Taip pat reikia toliau didinti naudojamos energijos efektyvumą, čia didelis akcentas bus dedamas pastatų renovacijai (...). Komisija taip pat siūlys didinti dujų rezervų laikymo pajėgumus, kad susiklosčius panašioms situacijoms šalys narės galėtų juos naudoti ir įsigyti pigesnių dujų“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Tuo metu siekiant amortizuoti energijos išteklių brangimą trumpuoju laikotarpiu, Komisija bendrijos narėms visų pirma siūlys žiūrėti į mokestinę kainos dedamąją, taip pat panaudoti ATL lėšas paramai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Iš ATL sistemos surenkami mokesčiai galėtų būti perskirstomi ir panaudojami paremti už energetinio skurdo ribos esantiems žmonėms, kuriems bus labai sudėtinga šaltuoju laikotarpiu. Tai Lietuvai yra be galo svarbu, nes Lietuva gerokai peržengia Europos Sąjungos energetinio skurdo vidurkį“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Tuo metu ATL skaičiaus didinimas taip atpiginant energijos gamybą labiau taršiose jėgainėse, pasak V. Sinkevičiaus, keltų papildomų iššūkių.
„Tai yra toks užburtas ratas, reikalaujantis didelio atsargumo. Dabar kai trūksta dujų prasideda naudojimas tos pačios anglies ir tie patys ATL didina iš anglies gaminamos šilumos kainą (...). Komisijos čia ir yra įsitraukimas dėl to, kad neiškreipti tos vieningos rinkos, nes dabar šalys narės pradėjo taikyti individualias priemones, dalis kurių gali tą rinką iškreipti“, – aiškino V. Sinkevičius.
„Todėl Komisija ir ieško sprendimų, kurie būtų ir efektyvūs, ir leistų išsaugoti tai, kas jau yra pasiekta“, – pridūrė jis.
Anot eurokomisaro, nors Komisija siūlo svarstyti dėl papildomų investicijų į gamtinių dujų infrastruktūrą, tai nereiškia atsitraukimo nuo Žaliojo kurso.
„Šiaip ar taip dujos jau yra pripažintos kai tranzitinis iškastinis kuras įgyvendinant dekarbonizuotos ekonomikos iki 2050 metų tikslus. Yra 2040-2045 metai, kai turėtų baigtis dujų naudojimas Europos Sąjungoje, tačiau iki to dar reikia prieiti ir akivaizdu, kad tų pajėgumų ir infrastruktūros dar reikės“, – teigė V. Sinkevičius.
Gamtinių dujų paklausa Europoje šiemet išaugo, nes atšaukiant dėl koronaviruso įvestus apribojimus ekonomika sparčiai auga, o energijos iš atsinaujinančių išteklių tiekimas sumažėjo.
Pasak kritikų, Rusija sąmoningai nedidina tiekimo, kad darytų spaudimą Europai, siekdama sudaryti daugiau ilgalaikių sutarčių bei prieštaringai vertinamo gamtinių dujų dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimo. Tuo metu Rusijos pareigūnai tvirtina, jog tiekėjai vykdo savo įsipareigojimus pagal su Europos pirkėjais sudarytas sutartis.
Autorius Šarūnas Sabaitis
[email protected], +370 5 205 85 20, Verslo naujienų skyrius