2021.10.13 14:05 |Kategorija:  Cover news with delay
BNS nuotr.

Lietuvos sportas dideliu greičiu rieda į nuokalnę, teigia geriausi šalies sportininkai

Vilnius, spalio 13 d. (BNS). Lietuva neturi aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos, finansavimas ne tik mažas, bet ir vėluoja, sportininkai, treneriai negauna nuolatinių pajamų, neužtikrintos socialinės garantijos, teigia geriausi šalies sportininkai ir treneriai.

Pasak vienų, Lietuvos sportas sparčiai rieda nuokalnėn, anot kitų, jis – jau dugne.

Taip buvę ir esami Lietuvos olimpiečiai kalbėjo trečiadienį per Seime surengtą Lietuvos sporto ateities forumą.

„Visa sistema veikia blogai“, – konstatavo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, vienintelė Lietuvos atstovė, Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojusi medalį.

Sportininkai nuogąstavo, kad atėmus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) jiems skiriamas lėšas, aukšto meistriškumo, paralimpinis sportas tiesiog neišgyvens. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo ruožtu ramino, kad olimpinio sporto finansavimas nemažės.

Nesuprantama sistema

Forume dalyvavusi treko dviratininkė Simona Krupeckaitė tvirtino, kad būdama profesionali sportininkė jaučiasi lyg užstrigusi mokykloje lankydama sporto būrelį.

„Sportininkai negauna atlyginimo, kuris jiems suteiktų socialines garantijas, kuris duotų pasitikėjimą ir verstų didvyriškai sakyti iškėlus nosį, kad mes esam sportininkai. Mes lyg būrelius mokykloj lankome, iki dabar užstrigę ten. Čia apie tai, kaip aš jaučiuosi“, – sakė ji.

Dviratininkė tvirtino nesuprantanti, kas šalyje yra atsakingas už sportininkų rengimą.

„Problema, kad federacija nėra rengiančioji organizacija. Tai lyg ir derybų stalas, prie kurio sėdi lyg ir mama, Vyriausybė, kuri teikia finansus, duoda pinigų, sėdi tėtis – Olimpinis komitetas, į kurį dažnai kreipiamės pagalbos, ir sėdi federacijos atstovai – treneriai ir sportininkai. Sportininkai federacijai surenka taškų, tada mama Vyriausybė išmoka už tai federacijai pinigų, jeigu gerai sekasi, ir tėtis prisideda prie to stalo. Tada sportininkai dalijasi tuo lobiu“, – kalbėjo S. Krupeckaitė.

„Bet tas lobis, ta pica yra po juodu dangčiu. Nematome, kiek gausime. Lyg ir visi žinome, kad po dangčiu yra pica, bet kokį gabalėlį gausime, nežinome. Dėl to šiandien yra didelis nepasitenkinimas federacija, nėra užtikrintumo, nėra stabilumo. Federacija neteikia jokių ataskaitų ir jų niekas nekontroliuoja“, – tvirtino sportininkė.

Ir ji, ir kiti sportininkai minėjo, kad vienas blogiausių sprendimų buvo panaikinti Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC) bei atiduoti lėšas tvarkyti sporto šakų federacijoms. Centre dirbę treneriai, medikai neteko darbo ir nuolatinių pajamų, nes ne visos federacijos galėjo juos įdarbinti.

„Panaikinome LOSC, suteikėme ferederacijoms šansą gauti daugiau finansų, pakelti sportą, bet kaip matome, tas sportas dideliu greičiu rieda į nuokalnę. Nežinau, ar verta toliau rutulioti tą modelį“, – kalbėjo S. Krupeckaitė.

Buriuotoja Viktorija Andriulytė sakė, kad federacijos nebuvo pasiruošiusios perimti LOSC funkcijas, joms trūksta kompetencijų.

„Žinojome, kad ištikus traumoms ar kilus reikalui buvo galima kreiptis į LOSC ir viskas buvo sprendžiama. (...) Finansavimo nuleidimas į federacijas, gal ir buvo geras sprendimas, bet jos nebuvo tam paruoštos, jos galbūt nelabai suvokia, kas yra aukšto meistriškumo sportininkų rengimas ir koks yra pasiruošimo procesas“, – tvirtino sportininkė.

Ji sakė šiuo metu gaunanti LTOK stipendiją, ir tai yra jos pragyvenimo šaltinis. 

Dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė teigė, kad jos gaunama LTOK stipendija yra didesnė už ministerijos mokamą.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė trečiadienį minėjo, kad pagal Seime svarstomas įstatymo pataisas, komitetas nebegalės mokėti stipendijų sportininkams.

Baidarininkas Aurimas Lankas stebėjosi, kodėl sportininko stažas neskaičiuojamas kaip darbo stažas.

Lėšų trūksta

S. Jablonskytė stebėjosi, kaip galima reikalauti medalių olimpinėse žaidynėse, čempionatuose, kai treneriai už darbą negauna nė cento. Jie priversti susirasti kitą darbą, kad galėtų pragyventi.

„Už darbą su rinktine jie negauna nieko. Kaip gali reikalauti iš žmogaus rezultato, jeigu jis nieko iš to negauna?“ – sakė sportininkė.

Ji minėjo, kad ir federacijoms iš valstybės biudžeto skirtos lėšos yra gerokai per mažos.

„Šiais metais, olimpiniais metais, Dziudo federacija gavo 46 tūkst. eurų iš Švietimo ir sporto ministerijos. Už tuos pinigus reikia surengti čempionatus, išmokėti atlyginimus dviem darbuotojams, tai kas lieka sportininkams? Už ką ruošti jaunimą? O per pandemiją viskas yra pabrangę. Kaip su tokiu biudžetu galima ruoštis žaidynėms ir siekti aukštumų?“ – teigė ji.

Pasak L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės, skirstant lėšas federacijoms pagrindiniu kriterijumi padarius tos sporto šakos masiškumą, šiuolaikinė penkiakovė neteko trečdalio finansavimo.

„Kertinis dalykas – 2017 metais sužlugdyta kelis dešimtmečius veikusi aukšto meistriškumo sporto sistema. Nebeliko pasirengimo olimpinėms žaidynėms programos, panaikintas LOSC, netekome medicinos, metodininkų, ten dirbo daug trenerių, ne visus galėjo įdarbinti“, – sakė ji.

Regbio treneris Irmantas Kukulskis stebėjosi, kaip galima planuoti veiklą, jei valstybės finansavimas sportininkus pasiekia balandį.

„Šiandien manau, kad peržengtos visos linijos ir einame prie sporto sunaikinimo, jokių sporto įstatymų, sporto rėmimui skirtų įstatymų nėra sukurta, jokių įrankių sportui savarankiškai veikti tiesiog nėra“, – tvirtino jis.

Daugelis kalbėjusių sportininkų pabrėžė, kad LTOK skiriamos lėšos jiems padeda išgyventi.

Svarstomos pataisos

Rugsėjį Seime pradėtos svarstyti Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos, kad LTOK ir Lietuvos paralimpiniam komitetui finansavimas būtų skiriamas iš biudžeto, jie nebegautų dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus.

Dabar pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams. Pataisomis loterijų organizatoriams siūloma nustatyti 13 proc. mokestį į biudžetą, atitinkamai padidinant Olimpinio ir Paralimpinio komitetų finansavimą.

Vieno iš pataisų iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, daugumoje Europos Sąjungos valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai finansuojami iš biudžeto ir tik keliose šalyse, įskaitant Lietuvą, jų pajamos siejamos su parama iš loterijų.

Pranašauja mirtį neįgaliųjų sportui

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė trečiadienį sakė, kad komitetas 80–95 proc. finansuoja aukščiausio meistriškumo sportininkus.

Anot jos, priėmus minėtas pataisas, komitetas negalės skirti didžiosios dalies lėšų sportininkams.

„Visas pasirengimas, federacijų finansavimai, premijavimai, apdovanojimai, inventorius dubliuos su ministerijos lėšomis, o pagal įstatymą, lėšos dubliuotis negali“, – aiškino LTOK prezidentė.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius tvirtino negalįs patikėti tuo, kas vyksta.

„Paralimpiniam komitetui 400 tūkst. eurų skiria loterijų bendrovė „EUloto“, valstybė – 80 tūkst. eurų. (...) Paralimpinio sporto nebeliks, jei viskas eis per biudžetą“, – kalbėjo jis.

M. Bilius tvirtino, kad matant dabartinį dėmėsį ir finansavimą, valstybei neįgaliųjų sportas yra neįdomus.

„Valstybė sako: Europoje – penktas? Neįdomu“, – kalbėjo Paralimpinio komiteto vadovas.

Jis ragino politikų neskubėti priimti minėtų pataisų, išdiskutuoti ir būtinai palaikyti dialogą su sporto bendruomene.

Sportininkai, treneriai, sporto medikai, federacijų atstovai trečiadienį pakviesti pasirašyti rezoliuciją-kreipimąsi į atsakingas institucijas, kad būtų atstatytas aukšto meistriškumo sportininkų sportinio rengimo centras, užtikrintos tinkamos sąlygos aukšto meistriškumo sportininkams ruoštis žaidynėms, kad nemažėtų jų finansavimas, būtų preinamas medicininis ir mokslinis aptarnavimas, socialinės garantijos, užtikrintos orios darbo vietos treneriams ir visam personalui, sporto bendruomenė įtraukta į sporto politikos formavimą.

„Ilgus metus buvome politikų negirdimi, jie mus prisimindavo parvežus medalius oro uoste, o sprendimai buvo priimami už uždarų durų nesitariant su sporto bendruomene“, – sakė irkluotojas Mindaugas Griškonis.

Žada daugiau pinigų

Forume dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino, kad sporto finansavimo mechanizmas bus keičiamas, bet garantavo, jog finansavimas tikrai nemažės, atvirkščiai – jis bus didesnis.

„Finansavimas ne mažėja, o didėja, natūralu, kad finansavimas eina per valstybės biudžetą“, – sakė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas taip pat tvirtino, kad olimpines sporto šakas kitąmet turėtų pasiekti gerokai didesnis finansavimas.

„Kitąmet papildomai 2,5 mln. eurų planuojama skirti“, – teigė L. Obcarskas.

Viceministras pripažino, jog pinigai sportininkus pasiekia pernelyg vėlai, todėl ši tvarka bus keičiama.

„Garantuotai turime keisti modelį, galbūt turime sausį skirti vieną dvyliktąją biudžeto, kad lėšos ateitų operatyviai“, – svarstė jis.

J. Šiugždinienė minėjo, kad aukšto sporto meistriškumo sportininkų rengimo modelį bus stengiamasi peržiūrėti. Tam sudaryta speciali darbo grupė.

Viceministras pranešė, kad bus kuriamas Kompetencijų centras, kur sporto federacijų atstovai kels kvalifikaciją ir kompetencijas.

„Manome, kad nebuvo kryptinga sporto infrastruktūros plėtra. Identifikuotos pagrindinės kryptys, bus kuriamas sporto registras, kuriame bus matoma tiek regioninė, tiek aukšto meistriškumo infrastruktūra“, – teigė L. Obcarskas.

Forumą, skirtą Lietuvos sporto ateičiai, inicijavo patys olimpiečiai.

Į jį atvyko keli parlamentarai. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna renginyje nepasirodė, nors jam buvo numatytas laikas pasisakyti.

Autorė Jūratė Skėrytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, spalio 17

2021.10.17 17:45
Užsienio naujienos 2021.10.17 17:45
2021.10.17 17:24
Užsienio naujienos 2021.10.17 17:24
2021.10.17 17:03
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 17:03
2021.10.17 16:38
Užsienio naujienos 2021.10.17 16:38
2021.10.17 16:16
Užsienio naujienos 2021.10.17 16:16
2021.10.17 15:56
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:56
2021.10.17 15:55
Lietuvos politika 2021.10.17 15:55
2021.10.17 15:33
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:33
2021.10.17 15:00
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:00
2021.10.17 14:36
Užsienio naujienos 2021.10.17 14:36
2021.10.17 13:56
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 13:56
2021.10.17 13:34
Užsienio naujienos 2021.10.17 13:34
2021.10.17 13:31
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 13:31
2021.10.17 12:53
Užsienio naujienos 2021.10.17 12:53
2021.10.17 12:35
Užsienio naujienos 2021.10.17 12:35
2021.10.17 12:34
Užsienio naujienos 2021.10.17 12:34