2021.09.25 10:22 |Kategorija:  Cover news with delay

Islandijoje vyksta parlamento rinkimai, galintys užbaigti stabilumo laikotarpį

Reikjavikas, rugsėjo 25 d. (AFP-BNS). Islandija šeštadienį eina į parlamento rinkimus, galinčius lemti, kad beprecedentė kairiųjų ir dešiniųjų koalicija praras daugumą, nors ji užtikrino ketverių metų stabilumo laikotarpį po dešimtmetį trukusių krizių.

Šalies politinė arena šiuo metu yra itin susiskaldžiusi, tad naujos koalicijos formavimo procesas gali būti keblesnis nei anksčiau.

Ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobsdoutir), kurios Kairiųjų žaliųjų judėjimas iki 2017 metų rinkimų nėra dirbęs vyriausybėje, siekia užsitikrinti naują mandatą, tačiau virtinė partijų gali jai sutrukdyti.

Apklausos rodo, kad rekordiškai daug – devynios iš dešimties rinkimuose dalyvaujančių partijų – gali patekti į Altingu vadinamą parlamentą, pirmąkart sušauktą prieš beveik 1 100 metų.

Dėl to itin sunku prognozuoti, kurios partijos po rinkimų galiausiai formuos koaliciją. 

„Politikams tai kelia iššūkių, bet galvoju, kad demokratijai geriau, kai prie stalo sėdi visi“, – 54 metų rinkėjas Thorsteinnas Thorvaldssonas (Dorsteinas Dorvaldsonas) sakė naujienų agentūrai AFP balsavimo išvakarėse.

„Kai buvau jaunesnis, buvo paprasčiau – partijų buvo keturios, o dabar turime dešimt. Tačiau tai įdomu“, – teigė jis.

Dabartinę koaliciją, turinčią 33 iš 63 vietų, sudaro konservatyvi Nepriklausomybės partija, centro dešinioji Pažangos partija bei Kairiųjų žaliųjų judėjimas.   

„Skirtingos galimybes“

Kai kurios apklausos rodė, kad dabartinė koalicija sugebės užsitikrinti labai menką daugumą, bet kitos prognozuoja, kad jai to nepavyks padaryti.

„Kadangi partijų tiek daug, manai, kad bus daug skirtingų galimybių formuoti vyriausybę“, – anksčiau šią savaitę duodama interviu AFP sakė premjerė K. Jakobsdottir.

Ji išlieka populiari plačiuose visuomenės sluoksniuose, bet jos partiją, kaip rodo apklausos, remia apie 10–12 proc. respondentų, todėl tikėtina, kad žalieji praras kelias  vietas.

Per ketverius metus trukusį vadovavimą K. Jakobsdottir įvedė progresyvių mokesčių sistemą, padidino socialinio būsto biudžetą ir pratęsė vaikų auginimo atostogas tiek motinoms, tiek tėvams.

Ji buvo giriama už COVID-19 krizės valdymą. Šalyje, turinčioje 370 tūkst. gyventojų, koronavirusinė infekcija pareikalavo tik 33 žmonių gyvybių.

Vis dėlto premjerei teko leistis į kompromisus, kad išlaikytų savo koalicijos santarvę, įskaitant pažadą įkurti nacionalinį parką Islandijos centrinėje dalyje, kur yra 32 veikiančių ugnikalnių sistemos ir 400 ledynų.

Nuo 2008 metų Islandijos vyriausybė tik antrą kartą dirbo iki galo visą ketverių metų kadenciją.    

Islandams, kurių pasitikėjimą politikais sugriovė ilga virtinė skandalų, nuo 2007-ųjų iki 2017 metų teko penkiskart eiti prie balsadėžių.

„Jokios aiškios alternatyvos“

Nepriklausomybės partija, galinti tikėtis 20–24 proc. balsų, taip pat gali prarasti mandatų, bet tikriausiai išlaikys didžiausią parlamento frakciją.

Jos lyderis finansų ministras Bjarni Benediktssonas (Bjarnis  Benediktsonas), buvęs premjeras, yra kilęs iš šeimos, kurios atstovai ilgą laiką dalyvavo dešiniosiose vyriausybėse.

Dabar jis tikisi susigrąžinti ministro pirmininko pareigas.

B. Benediktssonas atlaikė keletą politinių skandalų, įskaitant kaltinimus, susijusius su 2016 metais įvykusiu vadinamųjų „Panamos popierių“ nutekinimu, iškėlusių į viešumą kompromituojančių detalių apie mokesčių rojus. Rinkimuose jis balotiruojasi jau penktąkart.

„Esu nusiteikęs optimistiškai, jaučiu palaikymą“, – sakė B. Benediktssonas anksčiau šią savaitę per rinkimų kampanijos mitingą. Ekspremjeras tvirtino, kad jo partija išliks „naujos vyriausybės ašis“.

Tačiau Nepriklausomybės partijai ant kulnų lipa dar penkios partijos, kurias, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, palaiko nuo 10 iki 15 proc. islandų.

Tai Kairiųjų žaliųjų judėjimas, Pažangos partija, Socialdemokratų aljansas, libertarinės pakraipos Piratų partija ir centro dešinioji Reformų partija. Tikėtina, kad nauja Socialistų partija irgi neblogai pasirodys.

„Nėra jokios aiškios alternatyvos šiai vyriausybei. Jei ji kris ir jie negalės toliau dirbti, naują koaliciją galės formuoti bet kas“, – sakė Bivriosto universiteto politikos mokslų profesorius Eirikuras Bergmannas (Eirikuras Bergmanas).

Pirmųjų balsavimo rezultatų laukiama po 22 val. vietos (sekmadienio 1 val. Lietuvos) laiku, kai užsidarys balsavietės, bet aiškesnis paveikslas tikriausiai išryškės tik vėliau sekmadienį.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, spalio 17

2021.10.17 18:04
Užsienio naujienos 2021.10.17 18:04
2021.10.17 17:45
Užsienio naujienos 2021.10.17 17:45
2021.10.17 17:24
Užsienio naujienos 2021.10.17 17:24
2021.10.17 17:03
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 17:03
2021.10.17 16:38
Užsienio naujienos 2021.10.17 16:38
2021.10.17 16:16
Užsienio naujienos 2021.10.17 16:16
2021.10.17 15:56
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:56
2021.10.17 15:55
Lietuvos politika 2021.10.17 15:55
2021.10.17 15:33
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:33
2021.10.17 15:00
Užsienio naujienos 2021.10.17 15:00
2021.10.17 14:36
Užsienio naujienos 2021.10.17 14:36
2021.10.17 13:56
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 13:56
2021.10.17 13:34
Užsienio naujienos 2021.10.17 13:34
2021.10.17 13:31
Įvairenybės, kultūra 2021.10.17 13:31
2021.10.17 12:53
Užsienio naujienos 2021.10.17 12:53
2021.10.17 12:35
Užsienio naujienos 2021.10.17 12:35