2021.09.24 16:04 |Kategorija:  Cover news with delay

G. Thunberg Vokietijoje dalyvavo prieš rinkimus surengtame klimato streike  (papildytas)

Berlynas, rugsėjo 24 d. (AFP-BNS). Dešimtys tūkstančių kovos su klimato kaita aktyvistų, tarp jų švedė Greta Thunberg (Greta Tunberg), penktadienį išėjo į Vokietijos miestų gatves prieš savaitgalį vyksiančius visuotinius rinkimus padidinti spaudimo kandidatams pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste.

G. Thunberg pareiškė, kad nė viena partija nedaro pakankamai klimato kaitos klausimu.

Didžiosioms partijoms rengiant paskutinius kampanijos mitingus prieš sekmadienio balsavimą, jaunimo judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future) organizuojamomis eitynėmis siekiama parodyti, kad politinis elitas apvylė jaunąją kartą.

„Politinės partijos nežiūri į klimato katastrofą pakankamai rimtai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Luisa Neubauer (Luiza Noibauer), vadovaujanti šio judėjimo skyriui Vokietijoje.  

Anot jos, „dideli pokyčiai“ bus įmanomi tik tuo atveju, „jei mes darysime spaudimą iš gatvių“ ir didžiosioms partijoms bus pasakyta, kad „nebegali būti daugiau jokių pasiteisinimų“. 

„Dėl to vadiname šį [balsavimą] šimtmečio rinkimais“, – teigė L. Neubauer.

Kovoje dėl kanclerio posto beliko du realūs pretendentai: socialdemokratas, nuosaikių pažiūrų finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir  Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) iš A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU).

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad O. Scholzas nedideliu atotrūkiu lenkia A. Laschetą – juos palaiko atitinkamai apie 26 ir 22 proc. respondentų. Žaliųjų kandidatė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) smarkiai nuo jų atsilieka. 

Nors daugumai vokiečių vis labiau rūpi klimato klausimai, ypač po liepos viduryje Vokietijos vakarus užgriuvusių ir gyvybių pareikalavusių potvynių, A. Baerbock, turinčiai palyginti nedaug politinės patirties, tai nepadėjo užsitikrinti didesnį palaikymą.

Ji dienraščiui „Die Welt“ sakė besitikinti, jog penktadienį surengtas mitingas suteiks jos partijai „palankaus vėjo“ prieš balsavimą.

„Nauja vyriausybė turi būti klimato vyriausybė – tai pavyktų esant stipriai Žaliųjų partijai“, – pareiškė A. Baerbock, prisijungusi prie vieno iš klimato streikų Kelne. 

„Nesąžininga našta“

Visoje Vokietijoje penktadienį vyko daugiau kaip 400 „klimato streikų“. Šio judėjimo pradininkė G. Thunberg pasakė kalbą šalia Reichstago pastato Berlyne.

Jos teigimu, „nė viena partija“ nedaro pakankamai kovai su klimato krize.

„Taip, privalome balsuoti, jūs privalote balsuoti, bet prisiminkite, kad vien balsuoti nepakaks. Privalome toliau eiti į gatves“, – į susirinkusiuosius prie Reichstago kreipėsi G. Thunberg.

Tūkstančiai žmonių nuo vėlyvo ryto rinkosi toje vietoje su plakatais su užrašais „Klimatas dabar, namų darbai vėliau“, „Tai mūsų ateitis“ ir tiesiog „Balsuok“.

„Klimatas yra svarbi problema, ir jei tai tęsis, viskas blogės ir blogės“, – naujienų agentūrai AFP sakė 14-metė mokinė Louise Herr (Luis Her).

Judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ pranešė, kad Vokietijoje rengiami protestai yra dalis pasaulinio klimato streiko, rengiamo daugiau nei 1 000 bendruomenių visame pasaulyje.

Pagrindinis aktyvistų reikalavimas – neleisti, kad planetos atšilimas viršytų 1,5 Celsijaus laipsnio ribą, kaip numatyta 2015 metais pasirašytame Paryžiaus klimato susitarime.

Šiuo paktu siekiama užtikrinti, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 Celsijaus laipsniais, taip pat stengtis mažinti šią ribą iki 1,5 laipsnio, jeigu tai apskritai įmanoma.

Nors A. Merkel tvirtai remia klimato apsaugos priemones, Vokietijai nė karto nepavyko įgyvendinti susitarime numatytų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.

Balandį Vokietijos Konstitucinis Teismas istoriniu sprendimu nutarė, kad vyriausybės planai pažaboti išmetamo anglies dioksido kiekį yra „nepakankami“, norint įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat užkrauna „nesąžiningą naštą“ ateities kartoms.

„Penktadieniai už ateitį“ daugiau nei prieš dvejus metus inicijavo visuotinius moksleivių streikus. Aktyvistai tuomet tvirtino, kad laiko sustabdyti negrįžtamą planetos atšilimo žalą lieka vis mažiau.

Žaliesiems – jaunesniųjų partnerių vaidmuo?

2019 metų rugsėjį judėjimas paskatino išeiti į gatves didžiules minias daugelyje pasaulio miestų. Pasak organizatorių, viena iš tų akcijų Berlyne pritraukė 1,4 mln. protestuotojų.

„Klimato krizės negalima išspręsti vien tik partijų politikos priemonėmis“, – prieš savo pasirodymą Berlyne žurnalistams sakė G. Thunberg.

„Negalime tik balsuoti už pokyčius, turime būti aktyvūs demokratiški piliečiai, išeiti į gatves ir reikalauti imtis veiksmų“, – pridūrė ji.

Sekmadienį prie balsadėžių kviečiama apie 60,4 mln. Vokietijos piliečių, o dauguma rinkėjų klimato apsaugą įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų.

Visos trys pagrindinės partijos pareiškė, kad jei bus išrinktos, sieks įgyvendinti klimato apsaugos darbotvarkę, o žalieji pateikė ambicingiausią priemonių paketą.

Tačiau „Penktadienių už ateitį“ aktyvistai teigia, kad net žaliųjų oficialios programos nepakaktų norint apriboti visuotinį atšilimą ties 1,5 laipsnio riba.

Žaliųjų partija nori iki 2030 metų, o ne iki 2038-ųjų, uždrausti naudoti akmens anglį, taip pat tais pačiais metais nutraukti vidaus degimo varikliais varomų automobilių gamybą.

Nors prognozuojama, kad partija toli gražu nepasieks savo ambicijų laimėti sekmadienį vyksiančius rinkimus ir kanclere paskirti A. Baerbock, apklausos rodo, kad ši politinė jėga turės tvirtą galimybę prisijungti prie valdančiosios koalicijos kaip jaunesnioji O. Scholzo arba A. Lascheto vyriausybės partnerė.

Redaktoriai: Raimondas Čiuplys, Rūta Androšiūnaitė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: