JK diplomatijos vadove tapusi politikos chameleonė L. Truss žengia į tarptautinę areną

Londonas, rugsėjo 16 d. (AFP-BNS). Naujoji Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė yra laisvosios rinkos šalininkė, kažkada prieštaravusi „Brexitui“, o jos tiesmukiškumas ir nevengimas įsitraukti į kultūrinius karus padarė ją populiarią eilinių konservatorius palaikančių rinkėjų gretose.

Premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį paskyrė Liz Truss (Liz Tras) šalies diplomatijos vadove, dosniai įvertindamas ją už darbą užtikrinant šaliai virtinę tarptautinių susitarimų po sausį įvykusio galutinio JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

46-erių L. Truss yra vos antroji moteris JK istorijoje, stojusi prie URM vairo. Prieš ją šiame poste yra dirbusi tik leiboristė Margaret Beckett (Margaret Beket), 2006 metais paskirta premjero Tony Blairo (Tonio Blero).

Visgi naujajai URM vadovei neteks ilgai laukti progos pasireikšti: jos dėmesio jau reikalauja virtinė tarptautinių iššūkių.

Sąrašo viršuje – Afganistano krizė, galiausiai ir išvertusi iš posto L. Truss pirmtaką Dominicą Raabą (Dominiką Rabą), sulaukusį daug kritikos dėl to, kad atostogavo, kai vyriausybė skubėjo evakuoti JK piliečius ir Vakarams talkinusius afganistaniečius, praėjusį mėnesį Talibanui užgrobus valdžią šioje Vidurio Azijos valstybėje.

Tarp kitų ilgalaikių klausimų yra įtampa JK santykiuose su Rusija ir Kinija, ryšiai su Briuseliu po „Brexito“, Irano branduolinė programa ir Teherano įkalintų dvigubą pilietybę turinčių asmenų likimas.

„Vyriausioji trikdytoja“

L. Truss ištikimai palaiko B. Johnsoną, kuris paskyrė ją tarptautinės prekybos sekretore vos tapęs premjeru 2019-ųjų liepą.

Šiame poste ji tapo naujos „Globalios Britanijos“ strategijos veidu ir įgijo svarbių diplomatinių įgūdžių, Londonui siekiant glaudesnių prekybinių ryšių su šalimis už ES ribų, pirmiausia – Azijoje.

2016 metais per „Brexito“ referendumą L. Truss priklausė už JK narystę ES pasisakančiųjų stovyklai, tačiau vėliau kalbėjo apie išstojimo iš bloko atveriamas ekonomines galimybes.

Ji padėjo pasiekti susitarimus su tokiomis šalimis kaip Japonija, Australija ir Norvegija, nors sutartis su Jungtinėmis Valstijomis lieka siekiamybe.

L. Truss tinklalapyje sakoma, kad pati save ji vadina „vyriausiąja trikdytoja“, kuri „nebijo pasakyti, ką galvoja, ir mano, kad leidimas žmonėms pradėti ir auginti verslus be biurokratijos naštos yra raktas į mūsų ekonominę ateitį“. Dėl tokio požiūrio ji pelnė pagyrų torių rinkėjų gretose.

Tačiau kai kurie parlamentarai L. Truss vadovautą Tarptautinės prekybos departamentą (DIT) praminė „Truss instagramo departamentu“, dėl didelio aktyvumo šiame socialiniame tinkle kaltindami ją savireklama.

Iš esmės laikoma, jog L. Truss kompetentingai atliko savo vaidmenį DIT vadovės pareigose, tačiau kritikai teigia, kad jos pasiekti susitarimai nekompensuoja nuostolių, susijusių su pasitraukimu iš didžiulės bendrosios ES rinkos, ir kad tai tebuvo jau egzistavusių sandorių su bloku atnaujinimas.

Iš kairės į dešinę

Ambicingoji L. Truss dukart nesėkmingai bandė tapti parlamentare, kol galiausiai 2010 metais jai pavyko. Ji buvo išrinkta atstovauti Rytų Anglijos Pietvakarių Norfolko apygardai. Ketveriais metais anksčiau ji buvo išrinkta į tarybą Pietryčių Londone.

Į vyriausybę L. Truss pateko 2012 metais, kai buvo paskirta ministre Švietimo departamente, o po to dirbo įvairiose kitose ministerijose.

2014–2016 metais jai priklausė aplinkos apsaugos sekretorės portfelis. Eidama šias pareigas ji sulaukė pašaipų dėl vienos savo kalbos, kurioje liaupsino britišką sūrį ir sakė, kad yra „gėda“, kiek daug šio produkto šalis importavo.

Vėliau L. Truss tapo pirmąja moterimi, paskirta vadovauti Teisingumo ministerijai, o po to perėmė iždo vyriausiojo sekretoriaus pareigas.

L. Truss politinė kelionė prasidėjo prestižiniame Oksfordo universitete, kur ji baigė politikos, filosofijos ir ekonomikos studijas.

Tačiau Oksforde ji buvo aktyvi Liberalų demokratų partijos narė.

L. Truss pati pripažino, kad jos sprendimas pakeisti politinę stovyklą pribloškė jos kairuoliškų pažiūrų tėvus – matematikos profesorių ir branduolinio nusiginklavimo aktyvistę, kurią vaikystėje lydėdavo į demonstracijas.

„Vienas jo kolegų, tai sužinojęs, atsiuntė jam elektroninį laišką, kuriame rašė: „Matau, kad tavo dukra tapo T***" (tore)", – apie savo tėvą L. Truss pasakojo leidiniui „The Guardian“.

Kultūros karai

Vis tik L. Truss nusprendė, kad toriai geriau atitinka jos įsitikinimus dėl žemų mokesčių, ir greitai tapo partijos kylančia žvaigžde.

„Mano asmeninė filosofija – suteikti žmonėms galimybę patiems priimti sprendimus“, – sakė ji laikraščiui „The Guardian“ 2009 metais.

Daugiau apie savo įsitikinimus politikė atskleidė pernai pasakytoje kalboje. Tuomet ji paragino bendrapartiečius „laikytis naujo požiūrio į lygybę,.. tvirtai paremto konservatyviomis vertybėmis“, ir nusitaikė į „postmoderniosios filosofijos“ kultūrinę įtaką.

„Nesvarbu, ar tai būtų „pozityvioji diskriminacija“, priverstiniai mokymai apie „nesąmoningą šališkumą“, ar paskaitos apie „gyvenimišką patirtį“, kairieji yra pavergti idėjų, kiekviename žingsnyje pakertančių lygybę“, – pabrėžė ji.

Šiaurės Anglijos Lidse užaugusi L. Truss prieš pasukdama į politiką dešimtmetį dirbo energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose.

Ji yra ištekėjusi už buhalterio ir turi dvi dukteris.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius