Vilnius, rugsėjo 16 d. (BNS). Kai kurios su Kinija dirbančios Lietuvos įmonės praneša, kad pašlijus Vilniaus ir Pekino santykiams jų partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM).
Anot ministerijos, Lietuvos įmonių apklausa parodė, kad ryšių su Kinija turi aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos bendrovės.
„Dažniausiai įmonės praneša, kad esami partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių. Todėl ministerija ėmėsi veiksmų padėti įmonėms surasti naujas eksporto ir importo rinkas ir spręsti kitas problemas, kurias sąlygoja neteisėti ir nepaskelbti, iki šiol viešai neigiami Kinijos veiksmai prieš Lietuvos verslą“, – BNS ketvirtadienį pateiktame komentare teigė ministerija.
Anot jos, bendradarbiaujama su partneriais, pirmiausia JAV ir Europos Sąjungoje, siekiama sukurti instrumentus, kad autokratiniai režimai negalėtų naudoti ekonominio spaudimo priemonių politinių tikslams.
Naujai susikūrusi Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas susitikime su jos nariais teigė, kad ministerija yra gavusi aštuonių Lietuvos įmonių prašymus padėti joms dėl pablogėjusių verslo santykių su Kinija.
Daliai įmonių stringa žaliavų tiekimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad grūdų perdirbimo įmonės jau patiria žaliavų tiekimo iš Kinijos problemų, panašūs iššūkiai kamuoja ir medienos įmones.
„Grūdų sektoriuje yra žaliavų tiekimo problema, jų pardavimai į Kiniją 2020 metais siekė apie 70 mln. eurų, 90 proc. Lietuvos įmonių perkamos produkcijos iš Kinijos sudaro žaliavos pašarų gamybai. Dėl to gali būti problemos“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
„Mediena irgi stringa, ten atsisako mūsų produkcijos kinai pirkti ir apskritai mūsų prekes nuo lentynų išiminėja, yra tokių problemų“, – kalbėjo jis.
Pasak R. Sartatavičiaus, grūdininkai baiminasi ir neįvykdytų kontraktų – kai kurių vertė viršijo ir 30 mln. eurų, o partneriai iš Kinijos atsisako pradėti prekybą su lietuviškomis įmonėmis. Be to, atsirado ir transportavimo problemų, nes traukiniai nevažiuoja, ilgėja gabenimo laikas, pabrango prekių vežimas konteineriais.
Anot konfederacijos vadovo, grėsmių mato ir pieno pramonė. Jos pardavimai į Kiniją pernai siekė apie 6,5 mln. eurų. Mėsos įmonės taip pat baiminasi trikdžių, kadangi vien sertifikatų derinimas į šią šalį užtruko keletą metų. Šio sektoriaus pardavimai į Kiniją pernai siekė 2 mln. eurų.
Visgi R. Sartatavičius pabrėžia, kad didžiausios problemos šiuo metu kyla dėl žaliavų tiekimo.
„Kinija yra vos ne vienintelė kai kurių žaliavų gamintoja, pradedant metalų gaminiais, įranga, kurios į Lietuvą importuojama daug, baigiant mikrokoponentais, lustais“, – sakė jis.
„Tiekimas pailgėjo iš Kinijos nuo 32 iki 70 dienų, o konteinerių kaina išaugo 6 kartus, Lietuvai pastarąją savaitę padidino kainas 2 tūkst. eurų. Nei estams, nei latviams tokių finansinių sankcijų kol kas jie netaiko“, – kalbėjo konfederacijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pakeisti žaliavų tiekėjus užtrunka, be to, tam reikia ir apyvartinių lėšų. Pasak R. Sartatavičiaus, kalbamasi su URM, svarstoma, kaip būtų galima dalį praradimų kompensuoti Taivano rinkoje.
Jis neįvardijo, kokios pagalbos įmonės prašo iš URM, tačiau, anot jo, tikėtina, kad įmonės nori užsitikrinti apyvartines lėšas.
„Turime siūlymus, kad gal reikia naudotis fondais, pavyzdžiui, Valstybės investicijų valdymo agentūros fondas galėtų skirti lėšas. Ne subsidijuoti, o skirti apyvartinėms lėšoms nuo kokio pusės milijardo iki milijardo, jei būtų galimybė turėti tokį finansavimą. Skolintų, aišku, bet su protingais procentais“, – kalbėjo jis.
Pašliję santykiai
Dėl stiprėjančių Lietuvos ryšių su Taibėjumi pastaruoju metu ėmė blogėti Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Lietuvos santykiai su Kinija ypač suprastėjo nutarus Vilniuje atidaryti Taivano prekybos atstovybę.
Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Autorė Erika Alonderytė
[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius