Armėnija po Azerbaidžano „infiltracijos“ kreipėsi į Rusijos vadovaujamą saugumo bloką

Jerevanas, gegužės 14 d. (AFP-BNS). Armėnija penktadienį kreipėsi į Rusijos vadovaujamą saugumo bloką, apkaltinusi Azerbaidžano kariuomenę kirtus jos sieną ir pamėginus užimti teritorijų.

Premjero Nikolo Pašiniano biuras pranešė pateikęs oficialų prašymą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO) surengti konsultacijas dėl paramos šiam blokui priklausančiai Armėnijai.

Pagal šią sutartį, bloko, kuriam taip pat priklauso Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas, nariai agresiją prieš kitą narį laiko jų visų užpuolimu.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžano kariuomenę per „infiltraciją“ kirtus jos pietinę sieną, kad „apsiaustų“ vieną ežerą, kuriuo dalijasi abi šalys. Azerbaidžanas tokius teiginius atmetė.

Vakarų šalys, įskaitant JAV ir Prancūziją, išreiškė susirūpinimą dėl padėties, tebetvyrant įtampai po pernai įsiplieskusio karo tarp ilgamečių varžovių dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Šešias savaites trukęs konfliktas pareikalavo apie 6 tūkst. gyvybių ir baigėsi Armėnijai užleidus daug dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.

N. Pašinianas pranešė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apie savo sprendimą kreiptis į KSSO per vėlai ketvirtadienį surengtą pokalbį telefonu, pranešė armėnų lyderio biuras.

„Rusija dar kartą patvirtino esanti pasirengusi toliau aktyviai dėti tarpininkavimo pastangas, siekiant užtikrinti stabilumą regione“, – nurodė kanceliarija.

Abu lyderiai „sutiko, kad situaciją reikėtų spręsti grąžinant azerbaidžaniečių karius į jų pradines pozicijas“.

Anot Kremliaus, V. Putinas paragino abi šalis laikytis taikos susitarimų ir pridūrė, kad Maskva toliau dės „aktyvias pastangas tarpininkauti“.

Rusų prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog N. Pašinianas neprašė skubios pagalbos.

„Armėnija išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl padėties pasienyje, – pažymėjo D. Peskovas. – Prezidentas Putinas taip pat išreiškė susirūpinimą.“

Tuo metu Azerbaidžano N. Pašiniano pareiškimus pavadino provokacija, teigdamas, kad šalies „pasienio kariai užima Azerbaidžanui priklausančias pozicijas Lačino ir Kelbečero rajonuose“.

Armėnija, kontroliavusi Lačiną ir Kelbečerą nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio, pernai užleido šiuos rajonus Azerbaidžanui pagal tarpininkaujant Rusijai pasiektą paliaubų susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos kautynės.

Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano ir perėmė šio kalnuoto anklavo kontrolę per niokojantį 9-ojo dešimtmečio karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir privertusį dar šimtus tūkstančių palikti savo namus.

Po praėjusių metų konflikto separatistai išsaugojo didžiąją dalį paties Kalnų Karabacho kontrolės, o teritorijoje tarp abiejų šalių yra dislokuota Rusijos taikdarių.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius