2021.04.28 12:39 |Kategorija:  Cover news with delay

M. Skuodis: išorinio uosto klausimas atviras

Vilnius, balandžio 28 d. (BNS). Išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos klausimas yra atviras, bet apie jį reikia diskutuoti ateityje, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, jį statyti būtų galima išnaudojus krovos apimtis dabartinėje teritorijoje ir turint atsakymą, ar jis būtų įmanomas aplinkosaugos požiūriu.  

„Pirmiausia mums reikia turėti atsakymus, ar iš aplinkosauginės pusės jis yra įmanomas, nes Lietuvos teritorijos bendrajame plane numatytos dvi lokacijos – šalia dabartinio uosto ir Būtingėje. Tai atsakyti pirmiausia turime, ar (uostas – BNS) įmanomas ir koks įmanomas“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė ministras.   

„Jeigu jausime, kad paliečiame krovos prognozes, prie jo (išorinio uosto statybos – BNS) natūraliai galės būti grįžta“, – pridūrė jis 

Pasak ministro, Klaipėdos uoste dabar yra erdvės didinti krovos pajėgumus. Tačiau jis neatmeta, kad net vieno didelio investuotojo pritraukimas į Lietuvą tokius planus gali pakoreguoti. 

„Jeigu Lietuvai pavyktų pritraukti elektromobilių baterijų gamyklą su milijardinėmis investicijomis, tai būtų krovai sisteminis postūmis. Tada ir grįžtume prie išorinio uosto klausimo“, – teigė jis.   

M. Skuodžio teigimu, uosto krovos įmonės yra patikinusios, kad dabar gali perkrauti apie 70 mln. tonų krovinių per metus, o jeigu dar pasispaustų – ir iki 90 mln. tonų. 

Jo teigimu, pertvarkius ir pritaikius krovai pietinę uosto dalį, per jį važiuotų dar daugiau krovinių. Ją, anot ministro, tikimasi „išvystyti greičiau negu kaimynai kai kurie statys išorinius uostus“.  

„Potencialas čia yra labai didelis ir neišnaudotas, ir pietinės dalies vystymas kainuoja gerokai pigiau nei išorinio uosto statyba. Kai atsiremsime jau į lubas, tada susiduriame su klausimu dėl išorinio uosto“, – parlamentarams aiškino jis.   

2019 metais skelbta, kad išorinis jūrų uostas galėtų būti statomas šiaurinėje dabartinio uosto dalyje dalyje, tačiau tam reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir įvertinti dvi alternatyvas – ties Melnrage ir Šventosios–Būtingės zonoje.

Susisiekimo ministerija pernai prognozavo, kad uosto krovos apimtys jam augant natūraliai 2030 metais galėtų siekti 65 mln. tonų per metus, o 2040 metais – 91 mln. tonų. Pasirinkus kitus scenarijus, krova galėtų augti net iki 130–186 mln. tonų. 

Klaipėdos uosto bendrasis planas patvirtintas prieš porą metų, anksčiau buvo skaičiuojama, kad išorinio uosto projektas galėtų kainuoti apie 800 mln. eurų. 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

[email protected], +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, kovo 29

2024.03.29 06:35
Užsienio naujienos 2024.03.29 06:35
2024.03.29 05:05
Įvairenybės, kultūra 2024.03.29 05:05

Ketvirtadienis, kovo 28

2024.03.28 16:57
Užsienio naujienos 2024.03.28 16:57
2024.03.28 16:00
Lietuvos politika 2024.03.28 16:00
2024.03.28 14:35
Lietuvos politika 2024.03.28 14:35