JAV grąžinus sankcijas „Belneftechim“, Lietuvos įmonėms siūloma vertinti riziką (patikslintas)

patikslinta 1 pastraipa – moratoriumas galiojo nuo 2015-ųjų

Vilnius, balandžio 28 d. (BNS). Pasibaigus nuo 2015-ųjų galiojusiam moratoriumui JAV nuo balandžio 26 dienos vėl taikant sankcijas devynioms Baltarusijos bendrovėms, priklausančioms Baltarusijos valstybiniam naftos ir chemijos koncernui „Belneftechim“, Lietuvos įmonėms, turinčioms ryšių su juo ar kitomis sankcionuotomis įmonėmis, Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įvertinti visas galimas rizikas. 

Sankcijų sąraše yra „Belneftechim“, „Belneftechim USA“, „Lakokraska“, „Polock Steklovolokno“,„Belarusian Oil Trade House“ („Beloruskij neftianoj torgovyj dom“), „Belšina“,„Grodno Azot“, „Grodno Chimvolokno“ ir „Naftan“.

„Realistiškai vertindami susiklosčiusią situaciją, JAV pareigūnai mano, kad licencija (JAV Iždo departamento išduota general license) tikriausiai nebus pratęsta, o nuo balandžio bus trumpas 45 dienų pereinamasis laikotarpis (iki birželio 3 dienos) verslo subjektams užbaigti sandorius“, – rašoma Lietuvos URM balandžio 19 dienos rašte kai kurioms bendrovėms bei institucijoms, kurį matė BNS.

Ministerija pabrėžia, kad JAV sankcijų poveikis peržengia teritorijų ribas, todėl Lietuvos įmonėms, turinčioms ryšių su devyniomis Baltarusijos įmonėmis, rekomenduojama įvertinti visas galimas rizikas. 

„Belarusian Oil Trade House“ Lietuvoje valdo bendrovę „Transchema“, kuri yra oficiali „Belneftechim“ produktų tiekėja Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

„Transchemos“ vadovas Michailas Kastsečka BNS teigė kol kas negirdėjęs apie JAV sankcijas ir nežinantis, kaip jos galėtų paveikti įmonės veiklą. Pasak jo, įmonės nėra JAV sankcijų sąraše. 

„Manau, kad mums jokių pasekmių nebus (...) Mes esame Lietuvos subjektas, pas mus dirba Lietuvos piliečiai“, – BNS sakė M. Kastsečka. 

Pasak jo, įmonė, kurioje dirba 7 žmonės (iš jų šeši Lietuvos piliečiai), prekiauja chemijos produktais Lietuvoje, Baltarusijoje, taip pat Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose Europos šalyse – iš viso ji turi 128 partnerius visame pasaulyje. Produktus „Transchema“ eksportuoja per Klaipėdos uostą – „Klasco“, „Begos“ terminalus. 

M. Kastsečka tikino, kad „Belarusian Oil Trade House“ yra tik viena iš įmonės akcininkių. Tačiau Registrų centro duomenys rodo, kad „Belarusian Oil Trade House“ 2019-ųjų lapkritį tapo vienintele „Transchemos“ akcininke, trys jos atstovai yra „Transchemos“ stebėtojų tarybos nariai.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Martynas Burba BNS sakė, kad šiemet įmonė nevežė „Transchemos“ krovinių, o pernai jų pervežė 288 tonas – maždaug šešis traukinio vagonus. 

„Tai nėra didelis mūsų klientas. Mes „Transchema“ turime krovinių ekspedijavimo sutartį, bet be konkrečių įsipareigojimų“, – BNS sakė M. Burba.  

Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad 2019 metais „Transchema“ gavo 37,391 mln. eurų pajamų ir uždirbo 208 tūkst. eurų grynojo pelno. Už 2018 metus bendrovė akcininkei išmokėjo 120 tūkst. eurų dividendų.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas) praėjusi savaitę pranešė, kad sparčiai blogėjant žmogaus teisių situacijai Baltarusijoje, JAV Vyriausybė nusprendė nepratęsti sankcijų moratoriumo devynioms Baltarusijos kompanijoms, nes jo pratęsimas būtų nesuderinamas su Baltarusijos demokratijos aktu ir amerikietiškomis vertybėmis. 

Vašingtonas ekonomines priemones šioms Baltarusijos įmonėms įvedė 2007–2008 metais, o 2015-aisiais jų galiojimą laikinai iš dalies sustabdė ir nuo to laiko moratoriumą pratęsdavo.

Europos Sąjungai pernai pritaikius sankcijas Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, „Swedbank“ gruodį įšaldė jai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“ sąskaitas. Be darbo liko maždaug 390 žmonių, iš jų apie 350 – Lietuvos piliečiai.   

Autoriai: Paulius Viluckas, Roma Pakėnienė

[email protected], +370 5 205 85 21, Verslo naujienų skyrius