naujas antras skyrelis – naujos 7–13 pastraipos
Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius tiesioginius merų rinkimus ragina įtvirtinti Konstitucijoje.
Tokią poziciją jis išsakė pirmadienį Prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje, dar prieš Konstituciniam Teismui paskelbiant, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.
„Tikėtina, kad toks jis bus (KT sprendimas – BNS). Manau, kad tai turės galimų neigiamų pasekmių. Jeigu bus grįžta į seną rinkimų sistemą, matyt, turėsim netvarias savivaldas su galbūt merų pasikeitimas per kadenciją, turint tris ar keturis skirtingus merus“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Politikų rankose galimybė de facto padaryti de jure – padaryti Konstitucijos pataisas, įteisinant tiesioginius merų rinkimus. Aš tikiuosi, kad tas bus padaryta“, – pridūrė jis.
Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat teigė manantis, kad jei bus grįžta prie senosios sistemos, dėl to gali nukentėti ir rinkimų į savivaldybių tarybas aktyvumas. Jis taip pat pabrėžė nematantis argumentų, kodėl tokie rinkimai būtų nepasiteisinę.
„Turiu lūkestį, kad visos partijos – ne tik valdančioji dauguma ar opozicija – sutars, kad mums reikia konstitucinio pokyčio“, – sakė Jonavos meras.
Mato norą imtis rinkimų įstatymų peržiūros
M. Sinkevičius šiuo metu – ir Lietuvos socialdemokratų partijos laikinasis pirmininkas.
Jis vėliau pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad tiesioginiai mero rinkimai „užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą“.
„Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas“, – cituojamas M. Sinkevičius.
Pasak politiko, Konstitucinio Teismo sprendimas yra nekvestionuojamas ir jį reikia vykdyti, tačiau laikinasis socialdemokratų vadovas atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.
„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sakė M. Sinkevičius.
Anot jo, vis daugiau „viešų ir neviešų ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros“.
„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas, tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigė Jonavos meras.
Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“.
Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
Autorius Augustas Stankevičius
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius