2021.04.08 18:45 |Kategorija:  Cover news with delay

Ukrainos prezidentui lankant karius, A. Merkel ragina V. Putiną atitraukti pajėgas (atnaujintas)

Kijevas, balandžio 8 d. (AFP-BNS). Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ketvirtadienį atvykus į šalies rytų regioną prie sąlyčio su prorusiškų separatistų pajėgomis linijos, Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mažinti šalia Ukrainos sutelktas pajėgas.

V. Zelenskio vizitas vyksta pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų kovotojų ir Rusijai sutelkus kariuomenę prie savo sienos. Tai sukėlė būgštavimų dėl galimo ilgus metus trunkančio konflikto paaštrėjimo daugiausia rusakalbių gyvenamoje rytinėje šalies dalyje.

Ketvirtadienį kalbėdama su V. Putinu telefonu A. Merkel paragino Maskvą sumažinti „kariuomenės stiprinimą“ pasienyje ir „sumažinti įtampą“.

Savo ruožtu V. Putinas „atkreipė dėmesį į provokuojančius Kijevo veiksmus, pastaruoju metu sąmoningai didinant įtampą prie fronto linijos“, nurodė Kremlius.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė apie dar vieno kario žūtį. Iš viso nuo metų pradžios žuvo 25 Ukrainos pajėgų kariai, tuo metu per visus 2020 metus jų žuvo 50.

V. Zelenskis, raginantis NATO paspartinti jo šalies priėmimą į Šiaurės Atlanto aljansą, sakė aplankęs pozicijas, kur buvo registruota „daugiausia [paliaubų sutarties] pažeidimų“, sakoma prezidentūros pareiškime.

Prezidentūros išplatintuose įrašuose matyti, kaip V. Zelenskis, apsirengęs kariniais rūbais, neperšaunama liemene ir šalmu, apdovanoja Ukrainos karius ir spaudžia jiems rankas.

„Dėkoju už tai, kad saugote žmonių ramybę ir ginate mūsų žemę. Jūs esate tikras didvyriškumo ir atsidavimo pavyzdys, – sakė V. Zelenskis. – Mes prisimename kiekvieną karį, kuris žuvo gindamas mūsų valstybę.“

„Pašauta ne į koją“

Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos kilęs konfliktas atslūgo pernai, įsigaliojus naujam paliaubų susitarimui.

Tačiau susirėmimai, kuriuose daugiausia buvo naudojama artilerija ir minosvaidžiai, nuo metų pradžios vėl įsibėgėjo, abiem šalims dėl konflikto aštrėjimo kaltinant vienai kitą.

Vyrauja nuomonė, kad Rusija teikia separatistams politinę ir karinę paramą, tačiau Maskva tai neigia.

Praėjusią savaitę Ukraina apkaltino Rusiją telkiant tūkstantinę kariuomenę prie jos šiaurinių ir rytinių sienų bei Krymo pusiasalyje.

Nuo 2015 metų vykusiomis Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautomis taikos derybomis susirėmimų nutraukti nepavyko.

Santykiams su Ukraina ir prorusiškiems separatistais Kremliaus paskirtas pareigūnas Dmitrijus Kozakas ketvirtadienį sakė, kad taikos derybos turi atsinaujinti balandžio 19 dieną.

Jis perspėjo, kad konflikto paaštrėjimas būtų „Ukrainos pabaigos pradžia“, palygindamas Ukrainos laukiantį scenarijų ne su „šūviu į koją, o į galvą“.

Kijevo sąjungininkai Vakaruose pareiškė virtinę pareiškimų, perspėjančių Rusiją nesiimti tolesnių veiksmų ir reikalaujančių pasiaiškinimo dėl jos kariuomenės telkimo.

Kremlius nepaneigė informacijos apie karinių pajėgų judėjimą, tačiau patikino, kad Maskva „niekam negrasina“.

Vakarų sąjungininkių parama

Anksčiau šią savaitę V. Zelenskis paragino NATO paspartinti jo šalies prašymą dėl narystės Šiaurės Atlanto aljanse sakydamas, kad tai yra vienintelis būdas konfliktui užbaigti.

Atsakydamos Aljanso narės paragino Kijevą tęsti karines ir gynybines reformas.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad NATO parama Ukrainai „neprisideda prie saugumo“ ir „konflikto sureguliavimo“.

Ji pridūrė, jog Maskva yra susirūpinusi dėl „NATO šalių finansinės ir logistinės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“ bei tuo, kad Aljansas siunčia letalinius ginklus ir Vakarų instruktorius Ukrainos karių apmokymams.

Kol kas neaišku, kas sukėlė naujausią įtampos paaštrėjimą  ir suintensyvėjusius susirėmimus, nors kai kurie stebėtojai sako, kad taip Maskva gali bandyti JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) įsipareigojimo ginti Ukrainą tvirtumą.

Anksčiau šį mėnesį per pirmą savo pokalbį su V. Zelenskiu telefonu J. Bidenas užtikrino „nepalaužiamą JAV paramą“ Kijevui šiame konflikte, nuo 2014 metų nusinešusiame daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Buvęs komikas ir politikos naujokas V. Zelenskis į valdžią atėjo 2019 metais, žadėdamas užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.

Tais pačiais metais jis buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Paryžiuje, kur buvo sudaryti keli susitarimai dėl apsikeitimo kaliniais, tačiau tolesnė pažanga buvo menka, o naujų susitikimų nėra numatyta.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, balandžio 14

2021.04.14 18:32
Lietuvos politika 2021.04.14 18:32
2021.04.14 17:40
Užsienio naujienos 2021.04.14 17:40
2021.04.14 17:07
Lietuvos politika 2021.04.14 17:07
2021.04.14 16:55
Lietuvos politika 2021.04.14 16:55
2021.04.14 16:41
Lietuvos verslas 2021.04.14 16:41
2021.04.14 16:24
Užsienio naujienos 2021.04.14 16:24
2021.04.14 15:51
Lietuvos politika 2021.04.14 15:51
2021.04.14 15:29
Lietuvos politika 2021.04.14 15:29
2021.04.14 15:29
Užsienio naujienos 2021.04.14 15:29
2021.04.14 15:26
Lietuvos politika 2021.04.14 15:26
2021.04.14 14:45
Lietuvos politika 2021.04.14 14:45
2021.04.14 14:42
Lietuvos politika 2021.04.14 14:42