NSGK teikia Vyriausybei siūlymus dėl atnaujinamos Nacionalinio saugumo strategijos (papildytas)

papildyta nauju skyriumi apie saugumo iššūkius, naujos devynios paskutinės pastraipos 

Vilnius, sausio 28 d. (BNS). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) teikia Vyriausybei siūlymus dėl naujos Nacionalinio saugumo strategijos.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad po darbo su saugumo analitikais atnaujintos strategijos tekstas, kuriame akcentai skiriami Rusijos, Kinijos grėsmėms, taip pat su COVID-19 pandemija susijusiems iššūkiams, ketvirtadienį teikiamas Vyriausybei, o galutinai ją tikimasi patvirtinti Seime birželį.  

Jis pabrėžė, kad bus siekiama, jog strategija nebūtų „dar viena sektorinė strategija“, tik įvardijanti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius, bet sietų tai „su tikslais ir atsako priemonėmis“.

„Mes pasieksime visą apimantį saugumo modelį, sampratą, kuri yra įtvirtinta ir mūsų Vyriausybės programoje, tada, kai tokios ministerijos, kaip Švietimo, Socialinės apsaugos negalvos, kad saugumas yra tik Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos reikalas, kad ir jos galvotų, kaip ir jų veikla gali prisidėti prie mūsų saugumo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

 Jis tvirtino, kad kintant grėsmių sampratai, Lietuva turėtų išlaikyti grėsmių prioritetus ir “nekalbėti apie viską“.

„Turime kalbėti apie tai, ką mes galime paveikti, kokias grėsmes galime neutralizuoti“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Anot politiko, ketvirtadienį siūlymai išsiųsti Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai, kuri bus pagrindinė rengiant strategijos tekstą vyriausybiniame lygmenyje. Tuomet, suderinus Valstybės gynimo taryboje, strategija grįžtu į NSGK, kuris, įvertinęs korekcijas, ją teiks Seimui.

„Aš labai tikiuosi, ir toks yra tikslas, kad ateinančioje pavasario sesijoje, jos pabaigoje, turbūt, birželio mėnesį mes galėtumėme Seime patvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją“, – sakė jis.

Penki iššūkiai nacionaliniam saugumui

L. Kasčiūnas sako, kad diskusijose su ekspertais išgryninti ir penki, jo nuomone, svarbiausi iššūkiai Lietuvos saugumui: siekis 2021-aisiais suvaldyti COVID-19 pandemiją, daugiašalių formatų galios silpnėjimas sprendžiant konfliktus ir kitas problemas prieš atskirų valstybių iniciatyvas, svarstymai dėl Europos Sąjungos strateginės autonomijos, Kinijos „komunistinė technologinė diktatūra“ ir Rusijos kariuomenės buvimas Baltarusijoje.

Svarstant, ar 2021-aisiais pavyks suvaldyti koronaviruso pandemiją, pagrindiniai klausimai, anot jo, yra vakcinos pristatymas ir gyventojų skiepijimas laiku, sugebėjimas įtikinti abejojančius skiepais, taip pat būtinybė įvertinti naujas koronaviruso atmainas. Taip pat politikas akcentuoja spartinti COVID-19 diagnostiką, įvertinti rizikas dėl mažesnio sistemos dėmesio sirgusiems kitomis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis.

Kalbėdamas apie stiprėjantį didžiųjų valstybių vaidmenį lyginant su tarptautinėmis organizacijomis, jis tvirtina, jog Izraelio, Jungtinės Karalystės pavyzdžiai dėl gyventojų vakcinavimo parodė, jog „kai kuriais atvejais nacionalinės valstybės buvo efektyvesnės“. 

Sirijos, Kalnų Karabacho konfliktuose, anot jo, tarptautinės organizacijos taip pat nustumtos į šoną ir iniciatyvą perėmė atskiros valstybės. Politikas šį reiškinį įvardija kaip „Didžiųjų valstybių koncerto sugrįžimas“. Lietuvos atveju, jis pabrėžė būtinybę išlaikyti ryšius NATO, ES formatuose, gebėjimą laviruoti kylant įtampoms tarp JAV ir didžiųjų Europos valstybių.

L. Kasčiūnas akcentuoja ir po „brexito“ suintensyvėjusias kalbas apie Europos autonomiją, o šis kelias, pasak jo, veda  „ne į Europos virtimą strateginiu pasauliniu žaidėju, bet į Europos fragmentaciją“. Jo nuomone, Nacionalinio saugumo strategijoje reikia akcento, jog Lietuva siekia „ euroatlantinės saugumo bendruomenės europinio ramsčio stiprinimo“, o ne strateginės ES autonomijos.

Politikas kalba ir apie „Kinijos technologinę diktatūrą“, kai 5G ryšys ir komunikacijos, internetas, duomenų srautų kontrolė, satelitai, povandeniniai kabeliai „tampa padalinti tarp JAV bei jos sąjungininkų ir Kinijos“. 

Jo manymu, Lietuvos ryšiai su Kinija „negali kenkti bendradarbiavimui su JAV ir kitais NATO sąjungininkais“ ir sukurti svertų veikti Lietuvos vidaus ir užsienio politikos sprendimus. Politikas įžvelgia būtinybę atnaujinti investicijų į nacionaliniam saugumui svarbius sektorius apsaugos mechanizmą, taip pat mano, jog Lietuva galėtų būti tarpininkė siūlant JAV ir ES derinti strateginį požiūrį ir veiksmus dėl Kinijos.

L. Kasčiūnas akcentuoja, jog Lietuvos interesas yra Baltarusijos nepriklausomybė ir demokratėjimas, bei pabrėžia, jog „Rusijos ir Baltarusijos sąjunga kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes jai tapus realybe Rusija de facto būtų tiesiogine Lietuvos kaimynė“.

„Todėl bus svarbus iššūkis parengti Lietuvos institucijoms veiksmingą Baltarusijos strategiją“, – sako jis.

Autorius Ignas Jačauskas

[email protected], +370 5 205 85 08, Lietuvos naujienų skyrius