2021.01.28 11:44 |Kategorija:  Cover news with delay

Apie 40 proc. lengvatinių paskolų gali negrįžti – „Invegos“ vadovas - BNS INTERVIU

Vilnius, sausio 28 d. (BNS). Per pirmąjį karantiną išdalijus daugiau nei 227 mln. eurų lengvatinių  paskolų nukentėjusiems verslams, net apie 40 proc. jų – daugiau nei 90 mln. eurų – gali būti negrąžinta.

Tačiau paramą administruojančios valstybės įmonės „Invega“ vadovas Kęstutis Motiejūnas sako, kad tokie skaičiai per daug nestebina, nes nuo pat pradžių buvo aišku, jog skolinama problemų patiriančioms, rizikingoms įmonėms.

Kalbėdamas apie per pirmą karantiną išmoktas pamokas, jis tvirtino, kad šiemet parama dalijama  tikslingiau, efektyviau ir greičiau nei pernai pavasarį.

– Kokias pirmo karantino pamokas išmoko „Invega“? Tuomet buvo kalbama, kad parama vaikšto lėčiau nei verslas norėtų. Ar dabar tie procesai yra sutvarkyti labiau ir parama verslus pasieks greičiau?

– Aš išskirčiau tris aspektus ir manau, kad visais trimis yra pasimokyta ir tikrai padarytos išvados. Pirma yra konkrečios priemonės tikslingumas. Iš tikrųjų pirmo karantino metu supratome, kad pagalbą reikia nukreipti tikslingai, daugiausia į tuos sektorius, kurie labiausiai nukentėjo ir kad tie pinigai padėtų tvarkytis su kasdieniais rūpesčiais – susimokėti tiekėjams, darbuotojams ir kitoms būtiniausioms išlaidoms.

Kitas aspektas – efektyvumas, reikėtų pradėti nuo to, ar subsidijomis teikti paramą, ar paskolomis. Subsidija ir paskola, tai kaip ir klausimas, ar dovana, ar laikinas pinigų paskolinimas su pareiga verslui grąžinti. Čia irgi reikia vertinti, kam būtinai reikia tos dovanos, o kam padėtų ir paskola.

Trečias aspektas yra greitis. Visiems norisi šiandien ir dabar, kas yra suprantama. Deja, čia yra dilema – kuo siauresnis gavėjų ratas, kuo siauresni kriterijai, tuo ir mažiau potencialių gavėjų, ilgesnis vertinimas, automatiškai ir mažesnis greitis. Kuo kriterijai platesni, tuo jų mažiau, tuo viskas greičiau.

– Praėjusią savaitę pradėjo veikti nauja lengvatinių paskolų priemonė. Per kiek laiko nuo to laiko, kai įmonė užpildo paraišką, ją pasiekia tie pinigai?

– Pirmąsias paraiškas gavome tą pačią dieną, tai yra trečiadienį (sausio 20 dieną – BNS), ir šiai dienai (sausio 27 dieną – BNS) turime jau 11 pasirašytų sutarčių (sausio 28 dieną – 21 surartis) su paskolų gavėjais. Tai reiškia, kad per savaitę pirmieji, kurie buvo viską teisingai užpildę, nesukėlė papildomų klausimų, parodė realius verslo planus, jau turi sutartis.

Išmokėjimas yra labiau techninis dalykas. Viena dvi dienos, bet svarbu, kad turime pasirašytas sutartis.

– Už kokią sumą jau yra pasirašyta sutarčių?

– 282 tūkst. eurų (trečiadienio ryto duomenimis, o ketvirtadienį – 0,6 mln. eurų – BNS).

– Kokios bendros indikacijos – matote paklausą naujoms lengvatinėms paskoloms?

– Tikrai manau, kad neužtruks tas laikas, per kurį mes pasirašysime paskolų sutartis visai sumai. Sutikite, kriterijai nėra labai siauri, nepaisant to, kad mes vertiname įmonių galimybę grąžinti. Aišku, dėl to kažkiek gavėjų atkris, bet Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių įmonių ir tikrai tie 400-500 susirinks greitai. Jau turime virš 230 paraiškų, tai tas tikrai kaupiasi pakankamai sparčiai.

– Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad institucijos patikės įmonių deklaruojamu apyvartos kritimu, aišku, pasiliekant galimybę vėliau patikrinti, ar deklaruotos apyvartos yra teisingos. Atrodytų, kad paramos kriterijai pakankamai laisvi. Kaip suprantu, vienas iš vertinimo kriterijų yra verslo planas, kas dar?

– Reikia atskirti du aspektus. Vienas yra atitikties kriterijai, tai jie labai aiškūs ir griežti – ar tavo apyvarta nukrito, ar tu nepatiri sunkumų pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos reguliavimą.

Toliau yra rizikos vertinimas. Jis irgi nėra toks, kaip banke. Mes prašome pateikti pajamų ir išlaidų prognozes, pinigų srautų prognozes keliems metams į priekį ir žiūrime, ar tai yra adekvatu, ar realu, ar atliepia tai, kokia buvo įmonės istorija prieš COVID-19.

Tada skaičiuojame kelis finansinius rodiklius, kaip EBITDA, skolos aptarnavimo rodikliai. Toks paprastas dalykas, tikrai šitas vertinimas nepretenduoja į griežtą, bankinį. Bet jis yra, ir yra kvalifikuotas.

– Skaičiuojant nuo pirmo karantino, kiek pagal kovidines pagalbos verslui priemones jau išdalinta paskolų?

– 200 mln. eurų yra pagal didžiąją priemonę, bet iš viso kovidinių paskolų turėjom tris priemones ir dabar naują, ketvirtą. Žiūrint į tas priemones – labiausiai nukentėjusiems nuo COVID-19 sąskaitų apmokėjimui ir turizmo sektoriui išdavėme 227,5 mln. eurų paskolų. 

– Ministrė praėjusią savaitę užsiminė, kad yra keliasdešimt įmonių, kurios gavo lengvatines paskolas, bet jų gali negražinti. Gal turite projekcijas, kiek iš tų 227,5 mln. eurų gali negrįžti?

– Reikia trupučio konteksto – aišku, visi įvardinti labiausiai nukentėję sektoriai – tai viešasis maitinimas, kelionų organizavimas, viešbučiai, pramogų paslaugos. Bet skolinosi labai platus spektras, nuo prekybininkų iki tų pačių viešbučių.

Dabar mes negalime akivaizdžiai matyti, kad kavinėms, viešbučiams ar kelionių organizatoriams būtent ir bus sunkiausia grąžinti paskolas. Bet kurio sektoriaus įmonės, ateidamos pas mus, galėjo turėti arba neturėti įsipareigojimų bankams, dabar yra daug mokesčių atidėta ir taip toliau. Dėl to netgi sektoriais negalime rimtai įvertinti.

Iš principo mes visas paskolas išdavėme vienaip ar kitaip nukentėjusioms įmonėms. Todėl suprantame, kad iš viso paketo, 227 mln. eurų, vien statistiškai vertinant, ne pagal konkrečią įmonę, gali būti reikšminga dalis tų, kurie negalės grąžinti. Mes galimai negrįšiančias paskolas skaičiuojame pagal visą portfelį – pagal mūsų konservatyvius skaičiavimus, tikėtina, kad apie 40 proc. paskolų gali negrįžti.

Tačiau atėjus laikui pradėti grąžinti pačias paskolas, kai baigsis visi atidėjimai, tada pamatysime tikslesnį vaizdą. Tai turėtų būti trečią, ketvirtą ketvirtį.

– Turbūt ruošėtės tam scenarijui, kad dalis paskolų negrįš – kaip ir pats minėjote, skolinate įmonėms, kurios patiria vienokių ar kitokių sunkumų. Vis tik 40 proc. nuo 227 mln. eurų atrodo pakankamai dideli pinigai. Ar šita suma yra didesnė nei įsivaizdavote pradžioje?

– Galbūt niekas negalėjo pasakyti apie milijoną į vieną ar kitą pusę, bet nuo pat pradžių buvo aišku – tie dalykai matosi iš priemonės sąlygų. Jeigu tu neimi užstato, nevertini grąžinimo galimybių, jeigu vadovaujiesi tik keliais atitikties kriterijais, tai reiškia, kad tikrai labai rizikuoji.

Tai natūralu, kad rizika yra tokia ir tai buvo aišku nuo pat priemonės sukūrimo iki jos paleidimo. Mūsų, kaip patyrusių finansų priemonių ekspertų, tai nė kiek nestebina.

– Tas skaičius – 40 proc. – gali pasisukti ir į vieną, ir į kitą pusę? Pavyzdžiui, jeigu sėkmingai vyks vakcinacija, turizmo sektorius atsigauna pakankamai greitai, kelionių išsiilgę žmonės pradeda keliauti, tai tas skaičius galėtų kristi, jei įmonėms iš to sektoriaus paskolas grąžinti bus lengviau dėl atsigavusios veiklos?

– Tikrai taip. Nežinau, ar palyginimas akivaizdus, bet galima palyginti, kad atidėjinių skaičiavimuose yra nemažas ekonomikos rodiklių elementas. Pas mus yra taip pat, kaip ir bankuose – jei už lango perspektyvos niūrios, tai bankuose galimai negrįšiančių paskolų atidėjiniai padidėja. Jeigu staiga situacija apsiverčia ir perspektyvos pasidaro linksmos, tai atidėjiniai sumažėja.

– Ar galima apibrėžti to rizikingiausio skolininko profilį, kokia yra įmonė, kuri, labiausiai tikėtina, gali negrąžinti paskolos?

– Kol kas nėra indikacijų, todėl mes vertiname visus portfelius pilnoje apimtyje ir kai ateis laikas pradėti tikrasias įmokas, grąžinti paskolas (...) gali atsitikti taip, kad kažkuriuo metu įmonei reikės mokėti atidėtus mokesčius, banko paskolą ir mūsų paskolą. Tikrai gali ateiti nelengvų momentų, bet tai yra tik spėliojimai.

– Pernai, pirmojo karantino metu sakėte, kad visomis „Invegos“ pagalbos nukentėjusiam verslui priemonėmis bus aktyviai naudojamasi. Ar taip buvo iš tikrųjų – ar „Invegos“ priemonės buvo paklausios?

– Taip. Tiesiogiai patvirtinant tą teiginį aš tikrai galiu pasakyti, kad netgi mūsų įprastų ilgalaikių priemonių pasinaudojimas 2020 metais viršijo planus, ir gerokai. Pavyzdžiui, kai kurių garantijų rūšių mes išdavėme 40 proc. daugiau. Paskolų, kurias daug metų teikiame kartu su finansų įstaigomis, irgi išdavėme daugiau nei planavome.

Nieko čia labai stebėtino nėra, nes finansavimo poreikis padidėjo ir kas negalėjo ar nenorėjo naudotis kovidinėmis pagalbos priemonėmis, aktyviau naudojosi įprastomis priemonėmis.

– Įprastinėmis priemonėmis galbūt labiau naudojosi įmonės, kurios, tarkime, neatitiko apyvartos sumažėjimo kriterijų?

– Taip, galbūt apyvartos kritimo neatitiko – daug visokių situacijų. Pavyzdžiui, turime tokią paskolą „Avietė“ per sutelktinio finansavimo platformas. Kol nebuvo paleistos pirmos bangos pagalbos priemonės, arba iškart po karantino paskelbimo kovo 16 dieną, mes matėme didžiulį suaktyvėjimą skolinantis per ten. Dar nebuvo kovidinių priemonių, tai verslas aktyviau naudojosi tomis priemonėmis.

– Per pirmąjį karantiną „Invegos“ priemonių buvo gana nemažai. Ar galima įvardinti, kurios iš tų priemonių buvo sėkmingiausios, sulaukė didžiausios paklausos?

– Jeigu priemonė turi daug kriterijų, daug kažkokių apribojimų ar nutaikyta į tam tikrą segmentą, tai tos priemonės pagalbos teikimo metu turi patikrinti, įsitikinti, kad įmonė gan siaurus kriterijus atitinka. Tai atsiliepia ir procesui – mažiau pagalbos gavėjų praeina tuos kriterijus. Tada sunku vertinti, ar priemonė gera, ar ne – tiesiog ji yra tokia, kokia yra.

Kitos priemonės, kaip, pavyzdžiui, kovidinės paskolos labiausiai nukentėjusiems, kur buvo 200 mln. eurų išdalinta  – kriterijai buvo minimalūs, 30 proc. apyvarta nukrito ir galėjai gauti paskolą.

Negalima pasakyti, kad visas paketas buvo geras arba blogas, reikia žiūrėti pagal priemones.

– Ačiū už pokalbį.

Autorius Paulius Viluckas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 21, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, kovo 07

2021.03.07 16:51
Lietuvos politika 2021.03.07 16:51
2021.03.07 14:17
Užsienio naujienos 2021.03.07 14:17
2021.03.07 11:19
Lietuvos politika 2021.03.07 11:19
2021.03.07 09:33
Lietuvos politika 2021.03.07 09:33

Šeštadienis, kovo 06

2021.03.06 14:00
Kriminalai 2021.03.06 14:00
2021.03.06 11:10
Lietuvos politika 2021.03.06 11:10
2021.03.06 10:55
Lietuvos politika 2021.03.06 10:55
2021.03.06 09:45
Lietuvos politika 2021.03.06 09:45