2021.01.28 11:12 |Kategorija:  Cover news with delay

J. Bidenas: „nebegalime laukti“ sprendžiant klimato krizę

Vašingtonas, sausio 28 d. (AP-BNS). JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pasirašė keletą įsakų, žyminčių iki šiol ambicingiausias Vašingtono pastangas atitolinti blogiausius klimato kaitos padarinius, įskaitant planą pertvarkyti smarkiai nuo iškastinio kuro priklausomą ekonomiką, pereinant prie aplinkai palankesnių technologijų, apribojant naftos ir dujų gavybą federalinėse žemėse, taip pat atšaukiant subsidijas šiam sektoriui.

Be kita ko, šiais įsakais siekiama per ateinančius 10 metų užtikrinti 30 proc. šalies sausumos ir vandenų apsaugą, dvigubai padidinti energijos gamybą priekrantės vėjo jėgainių parkuose, taip pat užtikrinti, kad visos federalinės tarnybos pereitų prie elektromobilių naudojimo.

Tikimasi, kad J. Bideno plataus masto planas papildyta pasaulines pastangas išvengti klimato kaitos, skatinamos iškastinio kuro deginimo, blogiausių padarinių.

Tačiau šie užmojai taip pat kelia politinę riziką pačiam prezidentui ir Demokratų partijai, nes daug naftos ir dujų išgaunančioms valstijoms gresia prarasti darbo vietų dėl sprendimų, turinčių smarkiai padidinti JAV priklausomybę nuo švarių energijos šaltinių, įskaitant vėjo ir saulės jėgaines.

„Nebegalime ilgiau laukti“ sprendžiant klimato krizė, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose perspėjo J. Bidenas.

„Matome [padarinius] savomis akimis. Jaučiame savo kaulais. Laikas veikti“, – ragino jis.

Prezidentas sakė, kad jo įsakai „įkraus mūsų administracijos ambicingą planą atremti klimato kaitos egzistencinę grėsmę“.

J. Bidenas iškėlė uždavinį iki 2035 metų Jungtinėse Valstijose neutralizuoti iškastinio kuro, o iki 2050 metų – visos šalies ekonomikos poveikį klimatui. Šis planas spartins jau anksčiau verslo skatintas saulės ir vėjo energetikos plėtros bei priklausomybės nuo naftos ir dujų stiprinimo tendencijas. Tokiomis priemonėmis siekiama sulėtinti žmogaus skatinamą pasaulio klimato šiltėjimą, lemiantį ekstremalius meteorologinius reiškinius ir gaivalines nelaimes, tokias kaip JAV Vakarų pakrantėje siaučiantys gaisrai ir šalies rytuose dažnėjančios liūtys ir uraganai.

Prezidentas sakė suprantąs politinę riziką ir ne kartą atkreipė dėmesį, kad jo siūlomas planas leis sukurti darbo vietų atsinaujinančių šaltinių energetikos ir automobilių gamybos sektoriuose, galinčių kompensuoti naftos, anglių, ir gamtinių dujų sektoriaus susitraukimą.

Kitaip negu ankstesnės abiejų pagrindinių partijų administracijos, J. Bidenas taip pat pavedė agentūroms didinti pagalbą ir investicijas mažas pajamas gaunančioms ir mažumų bendruomenėms, gyvenančioms arčiausiai teršiančių naftos perdirbimo įmonių ir kitų pavojingų objektų. Taip pat raginama susitelkti į naftos ir anglių gavybos regionams, kuriems gresia darbo rinkos susitraukimas..

J. Bidenas žada sukurti „milijonus gerai apmokamų, profesinių sąjungų [ginamų] darbo vietų“ elektromobilių gamybos, saulės elementų ir vėjo jėgainių sektoriuose. Senus pramonės kompleksus tikimasi paversti „naujais ekonomikos augimo centrais“.

Tačiau respublikonai kritikuoja, kad numatomos priemonės darbo vietų netekties neatsvers.

„Gražių svajonių vyriausybės mandatai ir įsakai, ribojantys mūsų kasybos, naftos ir dujų pramones, neigiamai veikia mūsų energetikos saugumą ir nepriklausomybę“, – sakė Atstovų Rūmų energetikos ir prekybos komiteto aukščiausio rango respublikonė Cathy McMorris Rodgers (Keiti Makmoris Rodžers).

J. Bidenas taip pat padarė pastangas kovoti su klimato pokyčiais vienu iš nacionalinio saugumo prioritetų. Prezidentas nurodė žvalgybos agentūroms, kariuomenei ir kitoms institucijoms daugiau nuveikti, kad būtų pasiruošta padidėjusiai grėsmei. Aplinkosaugos planas leis iki 2030 metų perorientuoti milijonus hektarų šalies teritorijos rekreacijai, gamtos apsaugai ir poveikio klimatui neutralizavimo priemonėms.

Šie planai yra dalis J. Bideno rinkimų kampanijos pažadų sukurti 2 trln. dolerių vertės programą klimato pokyčiams sulėtinti.

Ankstesnis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), išjuokdavęs mokslo duomenis apie klimato kaitą, išvedė Jungtines Valstijas iš 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties, atvėrė daugiau valstybės žemės anglių, dujų ir naftos gavybai, taip pat susilpnino iškastinio kuro vartojimo lemiamos taršos priežiūrą. Ekspertai sako, kad išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai pavojingai šildo pasaulio klimatą ir skatina pavojingus potvynius, sausras ir kitas gaivalines nelaimes.

Šiuo metu 61 proc. JAV suvartojamos elektros energijos gaunama deginant gamtines dujas ir anglis. Atominės jėgainės patenkina 20 proc., o vėjo, saulės ir kitokių atsinaujinančių šaltinių energetika – 17 proc. šalies poreikių, nurodo Energetikos informacijos administracija (EIA).

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: