Vilnius, gruodžio 3 d. (BNS). Vyriausybei nusprendus iš Ateities ekonomikos DNR plano neskirti lėšų trijų šalies oro uostų atnaujinimui, bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas teigia, kad kyla grėsmė stabdyti Palangos oro uosto veiklą.
Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovas Saulius Kerza teigia, jog iš DNR plano teko išbraukti oro uostų atnaujinimo projektus, nes jų gali būti nespėta laiku įgyvendinti – pagal DNR planą tai reikia padaryti iki kitų metų pabaigos.
„Pirminėje DNR plano versijoje buvo daugiau projektų, susijusių su oro uostų veiklos efektyvinimu, gerinimu, buvo numatyta terminalų rekonstrukcija visų trijų oro uostų, Palangos kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė S. Kerza.
„Vykusi peržiūra (DNR plano – BNS) eliminavo visą eilę projektų, kurie ant ribos balansavo, spės ar nespės. Tuo labiau, kad viskas, kas susiję su oro uostais ir Klaipėdos uostu, yra valstybės pagalbos klausimai, jie turi būti derinami su Europos Komisija, o tai dar apie pusę metų atima laiko“, – kalbėjo jis.
Susisiekimo ministerija BNS teigė, kad projektų išbraukimą inicijavo Finansų ministerija, o sprendimą priėmė Vyriausybė.
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis perspėja, kad neradus finansavimo, gali tekti stabdyti Palangos oro uosto veiklą, nes jo kilimo-tūpimo taką atnaujinti būtina dėl saugumo.
„Jeigu nebus sugalvotas joks mechanizmas, nebūtinai DNR, nes tai gali būti ir biudžete numatyta, tada iškyla grėsmė stabdyti oro uosto darbą, nes jis neatitiks skrydžių saugos reikalavimų“, – BNS teigė M. Gelžinis.
Bendrovė jau yra paskelbusi tako atnaujinimo konkursą. M. Gelžinis pabrėžia, kad rekonstrukciją pavyktų atlikti iki numatyto laiko – kitų metų pabaigos.
„Mes daugiau nei 100 proc. esame užtikrinti, kad spėtume, jei tai būtų ir DNR pinigai, tam yra pasiruošta, visi darbai sudėlioti ir jie vyksta pagal planą. Esame parengę ir dokumentus notifikavimui (Europos Komisijos – BNS), esame turėję susitikimus ir pokalbius su atsakingais asmenimis už notifikavimą ir gavę teigiamus atsakymus“, – kalbėjo oro uostų vadovas.
„Sunku pakomentuoti, kuo remiantis pateikė tokią informaciją, kad nespėsime, kas priėmė, nes mes tikrai nebuvome pakvieti pakomentuoti, mūsų nebuvo klausiama“, – pridūrė jis.
Vyriausybė yra sutarusi kitų metų biudžete rasti lėšų Palangos kilimo ir tūpimo tako atnaujinimui, tačiau Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad kol kas jos nėra numatytos.
„Šiuo metu Palangos oro uosti kilimo ir tūpimo tako finansavimas nėra išspręstas, biudžete nėra numatyta investicijų, tik yra Vyriausybės protokolinis sprendimas ieškoti galimybių, finansavimo, tačiau kol kas jo nesame numatę“, – Seimo komitete sakė ministerijos atstovas S. Kerza.
Lietuvos oro uostų duomenimis, visų trijų projektų vertė siekia apie 75 mln. eurų, dalį investicijų gali padengti Šiaurės investicijų bankas.
Vyriausybė birželį į DNR planą buvo įtraukusi 153,9 mln. eurų vertės su aviacija susijusių projektų, tačiau spalį dalies jų atsisakyta ir dabar numatytos investicijos siekia 44,32 mln. eurų.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimui planuojama skirti 36,4 mln. eurų, orlaivių aptarnavimo plėtrai Kauno oro uoste – 3,2 mln. eurų, o Šiaulių oro uoste – 4,72 mln. eurų.
Autorė Erika Alonderytė
[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius