Vilnius, spalio 11 d. (BNS). Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad su įkalintais politiniais oponentais susitikęs autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tokiu būdu greičiausiai bando skaldyti opoziciją ir stiprinti savo pozicijas dėl konstitucijos keitimo bei derybose su Rusija.
„Kai eini tartis dėl to, kaip čia elgtis, su nuteistaisiais, iš jo pozicijos žiūrint yra kažkoks keistas ženklas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
Pasak jo, šiuo susitikimu neabejotinai norėta pasiųsti žinią, tačiau kokia ji yra galima interpretuoti įvairiai: tai gali būti ir mėginimas skaldyti opoziciją, ir stiprinti savo pozicijas derybose su Rusija bei siekiant konstitucinių reformų.
„Kalba jis su tais, kurie yra suimti ir akivaizdu, kurie yra prastesnėje derybinėje pozicijoje negu tie, kurie yra gatvėse“, – pastebėjo L. Jonavičius.
Todėl, jo vertinimu, tai gali būti bandymas „susirasti sau mažesnį blogį iš savo pozicijos žiūrint, kad galėtumei su jais dirbti, jais manipuliuoti ir siekti tikslų“.
Jis tai siejo ir su ankstesniais A. Lukašenkos pasisakymais apie tai, jog, esą, padėjo išvežti į Lietuvą buvusią kandidatę Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlaną Cichanouskają bei davė jai pinigų. Tokiu būdu A. Lukašenka bando vaizduoti ją kaip silpną veikėją.
L. Jonavičius pastebėjo, kad bent jau iš viešumai pateiktos informacijos apie pokalbį yra žinoma, jog kalbėta apie konstitucijos keitimą, o tai patvirtina versiją, jog A. Lukašenka mėgins tokiu būdu sukurti pokyčių įspūdį, išlaikydamas savo statusą ir reputaciją.
„Bus einama keliu keisti konstituciją, bandyti išsaugoti veidą ir paskui turbūt pasitraukti jau sureguliavus sistemą – lyg kol kas tas viskas tvirtinasi. Tas konstitucijos keitimas pačiam A. Lukašenkai yra išsigelbėjimo veiksmas, nes leistų išsaugoti veidą ir santykiuose su Vakarais“, – kalbėjo jis.
„Tai yra nuoseklus pakankamai ėjimas tuo keliu – keičiant konstituciją ir ta konstitucine reforma nuraminant visus įvykius ir paskui pasitraukiant iš valdžios. Čia yra vienas iš žingsnių šia kryptimi“, – teigė L. Jonavičius.
Ši žinutė, eksperto vertinimu, skirta tiek protestuojantiems Baltarusijos žmonėms, tiek tarptautinei bendruomenei, įskaitant ir Rusiją.
„Galima interpretuoti tai kaip bandymą kažkiek stiprinti savo pozicijas kalbantis su Rusija. Akivaizdu, kad yra Rusijos spaudimas ir A. Lukašenkos bandymas priešintis tam spaudimui. Ir per šitą suėjimą, per kontaktą su opozicijos atstovais, jis greičiausiai bando parodyti Rusijai, kad ta opozicija nėra prorusiška“, – pastebėjo jis.
Tai, kad A. Lukašenka eina kalbėtis su nuteistaisiais taip pat greičiausiai išduoda prastą jo paties situaciją, šalyje tęsiantis protestams, prastėjant ekonominei situacijai.
Su Valstybės saugumo komiteto (KGB) izoliatoriuje sulaikytais opozicijos atstovais A. Lukašenka susitiko šeštadienį ir, kaip skelbia jam lojali žiniasklaida, kalbėjosi puspenktos valandos.
Pokalbio turinys dalyvių bendru sutikimu neviešintas, tačiau pranešimuose cituojami A. Lukašenkos žodžiai, kad „Konstitucijos gatvėje neparašysi“.
Remiantis paskelbta nuotrauka, susitikime dalyvavo buvęs pretendentas į prezidento postą Viktaras Babaryka ir jo sūnus Eduardas, taip pat opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos narė Lilija Vlasava bei V. Babarykos rinkimų štabo koordinatorius Juras Vaskrasenskis.
Baltarusijoje jau du mėnesius vyksta masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Oficialiai rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas dabartinis prezidentas A. Lukašenka, kuris šiame poste dirba nuo 1994 metų.
Rugpjūčio 18 dieną balsavimo rezultatų nepripažįstanti opozicija įsteigė Koordinacinę tarybą, kurios tikslas yra valdžios perdavimas surengiant naujus rinkimus.
Minskas laiko šią tarybą antikonstitucine, o keli jos nariai buvo sulaikyti dėl įtarimų keliant grėsmę nacionaliniam saugumui.
Dar prieš rinkimus A. Lukašenkai iššūkį siekęs mesti buvęs banko „Belgazprombank“ vadovas V. Babaryka buvo sulaikytas dėl įtariamų ekonominių nusikaltimų.
Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai pripažino sulaikytuosius politiniais kaliniais.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
[email protected], +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius