V. Vasiliauskas: ekstremali netolerancija finansinei rizikai pati gali tapti rizika

Vilnius, spalio 1 d. (BNS). Per griežtas reguliavimas ir nulinė, ekstremali netolerancija rizikoms finansų sektoriuje pati gali tapti rizika, perspėja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, per griežtas reguliavimas ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) finansų institucijas gali paskatinti vengti rizikų, o ne jas valdyti.

„Efektyvios prieš pinigų plovimą nukreiptos priemonės gali smarkiai padėti kovoje su finansiniais nusikaltimais (...) Tačiau per griežtas reguliavimas, nulinė tolerancija bet kokiai rizikai ir griežtos sankcijos gali lemti visišką rizikų vengimą. Tai nutinka, kuomet finansų institucijos nutraukia santykius su verslo klientais ir vengia rizikų, užuot jas valdžiusios“, – Lietuvos banko konferencijoje apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, nulinės tolerancijos politika aukštos rizikos transakcijas gali ištraukti iš reguliuojamos finansų sistemos.

„Tai gali ištraukti aukštos rizikos transakcijas iš reguliuojamos sistemos ir perkelti jas į neaiškius, neformalius kanalus. Tuomet tokius sandorius stebėti būtų dar sunkiau“, – perspėjo V. Vasiliauskas.

Nepaisant to, jis pabrėžė, kad LB pastaruoju metu metė didesnius resursus į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

„Mes niekaip nesumažinome savo dėmesio rizikų mažinimui ir valdymui. Priešingai, mes smarkiai padidinome žmogiškuosius resursus, dirbančius su pinigų plovimo prevencija, taip pat šioje srityje sutvirtinome tarpinstitucinį bendradarbiavimą“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas ketvirtadienį rengia tarptautinę konferenciją apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

LB tvirtina, kad kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, reikalavimus reikia suvienodinti visoje ES. LB vertinimu, bendros taisyklės, ypač kliento pažinimo, suteiktų daugiau aiškumo ir finansų rinkos dalyviams, ir priežiūros institucijoms.

Gegužę Europos Komisija priėmė kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų planą ir paskelbė viešąją konsultaciją.

Šiame veiksmų plane numatytos šešios pagrindinės kryptys, tarp jų – ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių suderinimas, taip pat bendros ES priežiūros struktūros sukūrimas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių bankų sistemą supurtė net keli pinigų plovimo skandalai, kuomet paaiškėjo, kad per Skandinavijos bankų padalinius Baltijos šalyse buvo vykdomas didžiulio masto pinigų plovimas.

Autorius Paulius Viluckas

[email protected], +370 5 205 85 21, Verslo naujienų skyrius