2020.09.29 17:38 |Kategorija:  Cover news with delay

Diskusijoje su VU studentais E. Macronas akcentavo Europos suverenumą

Vilnius, rugsėjo 29 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sako, kad Europa turi daugiau investuoti į technologijas, gynybos pramonę, jog būtų mažiau priklausoma nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos.

„Aš esu įsitikinęs, kad, jei mes norime būti stiprūs, skleisti savo vertybes, kultūrą, praeitį ir istoriją tokiame besikeičiančiame pasaulyje, mums reikia vieningesnės, integralesnės, suverenesnės Europos, kuri mąsto apie savo santykius su savo kaimynyste, kuri mąsto apie gynybą, geopolitiką. Mums reikia ir demokratiškesnės Europos, kurios vadovai yra tiesiogiai išrenkami tautų“, – teigė jis.

Taip E. Macronas kalbėjo antradienį vykusioje diskusijoje su studentais Vilniaus universitete.

„Gynybos Europa – tai frazė, kurios nebuvo galima tarti prieš penkerius ar dešimt metų. Mes įsivaizdavome, kad galime atiduoti savo gynybą į NATO rankas, tačiau šiuo metu mes jau įkūrėme fondą bendroms programoms vykdyti, turime struktūrinį bendradarbiavimą gynybos klausimais“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

„Negalime visada pasitikėti ta galia, kuri yra kitoje Atlanto pusėje, kuri gal dabar labiau kreipia dėmesį į Kiniją ir ne tiek daug dėmesio skiria mums. Todėl labai svarbu, kad mes galėtume patys apsisaugoti“, – tvirtino E. Macronas.

Kalbėdamas su studentais jis pabrėžė, jog koronaviruso pandemija tik įrodė, kad ES šalims „reikia veikti integruočiau“.

„Jeigu nėra europinio bendradarbiavimo, atsiranda sienos, atgimsta įtampos“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

Be to, anot E. Macrono, būtiniausių medicinos priemonių stygius atskleidė būtinybę jų daugiau gaminti vidaus rinkoje.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europai būtina ir stipresnė karinė gamyba, technologijų plėtra.

„Dažniausiai esame JAV pramonės klientai. Jie, žinoma, yra mūsų partneriai. Bet aš jau kalbėjau apie suverenumą. Kai kalbame apie partnerius, mes turime galėti juos pasirinkti, o ne būti nuo jų priklausomi. Jei priklausysime nuo amerikiečių įrangos, tai mes neturėsime galios veikti“, – kalbėjo E. Macronas.

„Europa ilgai galvojo, kad yra visiems atvira rinka ir negalvojo apie savo technologinį suverenumą – kaip mes kuriame savo infrastruktūras, kad nebūtume priklausomi, pavyzdžiui, nuo Kinijos. Su 5G atsiradimu mes visiškai permąstome savo veikimo būdą ir taip kuriame didesnį suverenumą“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

Anot E. Macrono, Europa „negali pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis – Kinija ir JAV“.

„Turime būti trečiasis polius. Jei kursis dvipolis, atsiras įtampos, tačiau jei centre bus Europa, tai viskas bus gerai“, – aiškino jis.

Europos integracijos idėjos naudingesnės pačiai Prancūzijai 

Kaip BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, E. Macrono idėjos nėra naujos.

„Apie gynybos sąjungą dar pačioje Europos integracijos proceso pradžioje buvo svarstoma ir tada ne kas kitas, o prancūzai sustabdė tuos svarstymus ilgam laikui. Lygiai taip pat ir kalbos apie technologinį atsigavimą bei siekį tapti trečiąja konkurencinga pasaulio ekonomine jėga primena man devintojo dešimtmečio vidurio diskusijas, kada taip pat žiūrėta į JAV ekonominę galią ir tuo metu sparčiai augusią Japoniją. Dabar tiesiog jos vietą užėmė Kinija“, – teigė politikos ekspertas.

Anot jo, Lietuvos interesų požiūriu pagrindinis klausimas yra, ar svarstymai apie Europos autonomiją nereiškia noro daugiau ES biudžeto išteklių nukreipti Prancūzijos įmonių rėmimui.

„Matome Prancūzijos bei dabar jai iš dalies pritariančios Vokietijos aktyvius siūlymus keisti ES konkurencijos politiką, remti vadinamus Europos čempionus. Man atrodo, kad kai Prancūzijos prezidentas kalba apie šiuos dalykus, jis įsivaizduoja, kad tai bus Prancūzijos įmonės, bet jis daug mažiau kalba apie bendrosios rinkos tolesnį integravimą ir kliūčių konkuruoti ES viduje šalinimą“, – teigė R. Vilpišauskas.

Pasak jo, kalbant apie didesnį Europos vaidmenį užtikrinant Bendrijos saugumą, Prancūzija turėtų ne tik kalbėti apie tokias idėjas, bet ir jas pagrįsti darbais.

„Labai svarbus klausimas yra susijęs su ištekliais – kiek vizijas linkstama pagrįsti finansiniais ir kitokiais ištekliais, nes kol kas tokio noro nelabai matyti. (...) Tų kalbų nelydi didesnės išlaidos gynybai“, – pabrėžė politikos ekspertas.

Autorius Augustas Stankevičius

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, spalio 27

2020.10.27 12:54
Lietuvos politika 2020.10.27 12:54
2020.10.27 12:26
Užsienio naujienos 2020.10.27 12:26
2020.10.27 10:43
Lietuvos politika 2020.10.27 10:43
2020.10.27 06:36
Užsienio naujienos 2020.10.27 06:36

Pirmadienis, spalio 26

2020.10.26 20:41
Užsienio naujienos 2020.10.26 20:41
2020.10.26 18:43
Lietuvos politika 2020.10.26 18:43
2020.10.26 17:22
Užsienio naujienos 2020.10.26 17:22
2020.10.26 17:01
Lietuvos politika 2020.10.26 17:01
2020.10.26 16:50
Lietuvos politika 2020.10.26 16:50