Nemuno bunų statybos rangovas pasirinktas be konkurencijos

Vilnius, rugsėjo 29 d. (BNS). Maždaug 28 mln. eurų vertės sutartį dėl Nemuno vandens kelio tvarkymo ir bunų įrengimo pasirašiusi ir europinius pinigus skubanti įsisavinti Vidaus vandens kelių direkcija neįgyvendino Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijos ir rangovą pasirinko be konkurencijos. Tačiau VPT nurodymu direkcija paskelbė atskirus rangos ir projektavimo konkursus.  

Vandens kelią nuo Kauno iki Kuršių marių tvarkys ir bunas iki 2023 metų įrengs naują konkursą laimėjusi vienintelė jo dalyvė Vilniaus statybų bendrovė „Tilsta“, o bunas už maždaug 400 tūkst. eurų (su PVM) jau projektuoja taip pat konkurse nugalėjusi įmonė „Sweco Lietuva“.

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas informavo, kad sutartis su „Tilsta“ pasirašyta praėjusį penktadienį, o su „Sweco Lietuva“ – prieš porą savaičių.   

„Viskas buvo padaryta pagal procedūras ir išrinkti nugalėtojai (...) Esminę VPT rekomendaciją, kur buvo griežčiausia jų pozicija – būtent atskirti projektavimą nuo rangos darbų – mes šitą įgyvendinome“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

Jo teigimu, „Sweco“ projektą rengia etapais ir baigs jį šiemet, o „Tilsta“ jau gali pradėti parengiamusius darbus. 

„Manau, spėsime projektą baigti iki 2023 metų pabaigos“, – teigė jis.   

Laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad tarnyba siekė didesnės konkurencijos šiame konkurse, kad jame galėtų dalyvauti mažesnės įmonės. Tačiau direkcija į rekomendaciją skaidyti rangos darbus neatsižvelgė, tik atskyrė projektavimą nuo rangos, kaip ir įpareigojo VPT. 

„Mes savo išvadoje įpareigojome nutraukti pirkimą, išskaidyti į dalis, atskiriant projektavimą. ir neįpareigojome, o tik rekomendavome svarstyti ir darbų suskaidymą etapais, kad galėtų dalyvauti smulkus ir vidutinis verslas“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

„Įpareigojimą jie su naujuoju pirkimu įvykdė, į rekomendaciją neatsižvelgė“, – pridūrė ji.

Pasak J. Petkuvienės, projektavimo ir rangos darbų atskyrimas buvo privalomas, nes rangovė bet kokiu atveju būtų turėjusi samdyti projektuotoją. Tuo metu, anot jos, sprendimas neskaidyti rangos darbų dalimis reiškė, kad konkurse dalyvauti galėjo tik didelės įmonės.

„Statybos darbų pirkime, išskaidžius į smulkesnius ruožus, galėtų dalyvauti smulkus ir vidutinis verslas. Tačiau kadangi (pirkimas – BNS) yra apjungiamas, tai tik didelės rangos įmonės ir gali ateiti“, – sakė J. Petkuvienė. 

VPT anksčiau teigė nustačiusi konkurencijos problemų – nors iki tol du kartus konkursu domėjosi apie 20 įmonių, antrajame konkurse dalyvavo tik vienintelė bendrovė – Latvijos BMGS.

Vidaus vandens kelių direkcija liepą VPT nurodymu nutraukė  jau trečią kartą šiemet skelbtą bunų įrengimo konkursą. Pasak V. Vinokurovo, nauji atskiri konkursai buvo paskelbti rugpjūtį. Anot jo, rangovo konkurse dalyvavo tik „Tilsta“, o BMGS, jo spėjimu, galėjo nedalyvauti dėl nestabilios situacijos Baltarusijoje bei koronaviruso nulemtų galimų sunkumų gauti medžiagų ir žaliavų.  

Anot direkcijos vadovo, darbus atlikti svarbu kuo greičiau, kad nebūtų prarastos ES lėšos.

„Terminai įsprausti dėl to, kad esame ir taip pridėtiniame ES finansavimo laike, nes tai yra 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpis. Visi projektai turi pasibaigti iki 2023 metų pabaigos, būtent dėl to buvo ta skuba ir mintis projektavimo darbus rengti kartu su ranga“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

Anot jo, Lietuvai tai yra vienintelė proga sutvarkyti vandens kelią nuo Kauno iki Kuršių marių, nes naujame ES biudžete finansavimas tokiems projektams nenumatytas.

V. Vinokurovas anksčiau BNS sakė, kad dėl lėšų ir techninių pajėgumų trūkumo laivakelyje Kaunas-Klaipėda susiformavo seklumos, todėl ieškota, kas suprojektuotų ir Nemune įrengtų bunas – iš natūralių gamtinių medžiagų, skaldos sukuriamus „liežuvius“.

Vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Karaliaučių Kuršių mariomis – su Vakarų Europos vidaus vandenų keliais.

Manoma, kad įgyvendinus bunų projektą, krovinių gabenimo Nemunu paklausa per metus sieks apie 300 tūkst. tonų. Viena barža gali gabenti 40-ies vilkikų krovinį. 

Autoriai: Paulius Viluckas, Roma Pakėnienė

[email protected], +370 5 205 85 21, Verslo naujienų skyrius