Nepaisant raginimų nutraukti ugnį, Kalnų Karabache auga žuvusiųjų skaičius (papildytas)

Jerevanas, rugsėjo 29 d. (AFP-BNS). Nepaisant tarptautinių raginimų nutraukti ugnį, tarp Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų pirmadienį vyko įnirtingos kovos, išprovokavusios karingą regiono žaidėjos Turkijos retoriką ir nusinešusios kelias dešimtis gyvybių.

Jerevano ir Baku teritorinis ginčas dėl etninių armėnų regiono Kalnų Karabacho tęsiasi dešimtmečius. Po 30 tūkst. gyvybių pareikalavusio karo 10-ojo dešimtmečio pradžioje regionas paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano, bet jos nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija. Tarptautinė bendrija Kalnų Karabachą tebelaiko Azerbaidžano dalimi.

Pirmadienį vakare Azerbaidžano pajėgos surengė „didžiulį puolimą Karabacho fronto linijos pietiniame ir šiaurės rytų sektoriuose“, sakė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanisianas.

Kalnų Karabacho gynybos ministerija pranešė, kad vėlai pirmadienį žuvo dar 26 jos kariai ir bendras žuvusių separatistų kariškių skaičius padidėjo iki 84.

Bendras aukų skaičius išaugo iki 95, įskaitant 11 civilių: devynis Azerbaidžane ir du Armėnijos pusėje.

Azerbaidžanas nepranešė apie jokius žuvusius savo kariškius, bet armėnų separatistų pareigūnai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti sudegusių šarvuotųjų transporto priemonių ir kruvinų, apdegusių karių palaikų. Teigiama, kad tai žuvę azerbaidžaniečių kariai.

Kovos tarp musulmoniško Azerbaidžano ir krikščioniškos Armėnijos gali įtraukti svarbias regiono žaidėjas Rusiją, sudariusią karinį aljansą su Armėnija, ir Turkiją, remiančią Azerbaidžaną.

Rusija, turinti Armėnijoje nuolatinę karinę bazę, už milijardus dolerių (eurų) parduoda modernių ginklų ir Baku, ir Jerevanui.

Raginimai nutraukti ugnį

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) pirmadienį įsakė pradėti dalinę karinę mobilizaciją, o generolas Maisas Barkhudarovas (Maisas Berchudarovas) pažadėjo „kovoti iki paskutinio kraujo lašo“.

Abiem šalims kaltinant viena kitą dėl kovų atsinaujinimo, pasaulio lyderiai, nuogąstaudami dėl galimo visapusiško konflikto, ragino nutraukti ugnį.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį planuoja surengti skubų susitikimą už uždarų durų dėl ginčijamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono, naujienų agentūrą AFP informavo diplomatai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija atidžiai stebi situaciją. Pasak jo, prioritetas šiuo metu turi būti „karinių veiksmų nutraukimas, o ne aiškinimasis, kas teisus ir kas kaltas“.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pareiškė, kad Armėnija turi užbaigti Kalnų Karabacho „okupaciją“.

Armėnija apkaltino Turkiją kišimusi į konfliktą.

Skelbti paliaubas, be ES ir Rusijos, taip pat ragino Prancūzija, Vokietija, Italija ir JAV.

„Nebijome karo“

Kovų atsinaujinimas pakurstė patriotinį įkarštį ir Azerbaidžane, ir Armėnijoje.

„Mes labai ilgai laukėme šios dienos. Kovos negali liautis, kol nepriversime Armėnijos sugrąžinti mūsų žemes“, – Baku AFP sakė 39 metų padavėjas Vidadi Alekperovas (Vidadis Alekperovas).

Jerevane 67 metų Vardanas Arutiunianas sakė, kad Armėnija laukė šio užpuolimo.

Kalnų Karabacho „klausimą galima išspręsti tik karinėmis priemonėmis“, sakė jis ir pridūrė: „Mes nebijome karo.“

Analitikai AFP sakė, jog tarptautiniams tarpininkams reikia intensyvinti pastangas, kad padėtis dar labiau nepablogėtų.

Redaktorė Silvija Čibirienė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius