2020.09.25 17:57 |Kategorija:  Cover news with delay

Baltijos šalys sutarė dėl metodikos boikotuojant Astravo elektrą (dar papildytas)

papildymai visame tekste 

Vilnius, rugsėjo 25 d. (BNS). Baltijos šalims sutarus nepirkti elektros iš Baltarusijos, kai joje pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Latvija ir Estija po ilgų derybų parengė bendrą prekybos elektra metodiką – joje, kaip ir prašė Lietuva, įtraukta elektros kilmės garantijų sistema. 

„Iš Rusijos į Latvija importuota elektra privalės turėti kilmės garantiją, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijos gamintojų“, – teigiama metodikos dokumente, kurį penktadienį skelbia perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad šis esminis papildymas dabar visiškai atitinka Lietuvos vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą. Anot jo, Baltijos šalys dar labiau priartėjo prie to, kad turėtų bendrą poziciją dėl prekybos rusiška elektra, neįsileidžiant elektros iš Baltarusijos. 

„Šiandien iš esmės sutarta tarp trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių papildyti prieš tai buvusią metodiką labai svarbia Lietuvai nuostata, ko nuosekliai iki šiol siekėme, tai būtent, jog į pralaidumų metodiką būtų įtraukta nuostata, kad negalėtų patekti į Baltijos šalis elektra, jeigu ji neturės įrodymo, kad ji nėra iš Baltarusijos“, – BNS komentavo Ž. Vaičiūnas. 

Ministras pridūrė, kad turėdamos politinį solidarumą, Baltijos šalys dabar eina „link techninio šio solidarumo įgyvendinimo.“ 

Dokumente nurodoma, kad prekybos su Rusija pralaidumą skaičiuos Latvijos operatorė AST, o su Rusijos Karaliaučiaus sritimi – „Litgrid“. 

Metodika pateikta viešajai konsultacijai iki kito penktadienio. Vėliau ji bus perduota tvirtinti nacionaliniams reguliuotojams. 

Baltijos šalys derėjosi dėl trijų svarbių elementų, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros – pralaidumų iš trečiųjų šalių sumažinimo, infrastruktūros mokesčio ir kilmės garantijų sistemos. 

„Du elementai yra įtvirtinti šitoje pralaidumų metodikoje, trečiasis – būtent dėl prekybos mokesčio įvedimo infrastruktūrai, tai tikrai nėra nesutarimo tarp Baltijos šalių, tai yra daugiau jau reguliuotojų objektas, tai yra įtvirtinta kituose bendruose susitarimuose. Ir aš manau, kad vis tiek bus galimybės tuos pagrindinius akcentus įtvirtinti ir politiškai tolesniuose etapuose“, – sakė ministras. 

Pasak jo, Baltijos šalys tęs diskusijas dėl kitų techninių sprendimų, skirtų boikotuoti Astravo AE elektrą, Baltarusijai ketinant pradėti pirmojo bloko bandymą lapkričio 7 dieną. Ministras pabrėžė, kad Baltarusija oficialiai neinformavo Lietuvos dėl šios datos. 

Ž. Vaičiūnas neatmeta galimybės, kad bus tam tikras perinamasis sprendimų derinimas įjungus Astravo AE. 

„Kitas etapas – komercinis paleidimas. Tai mums svarbu užtikrinti būti maksimaliai pasiruošusiems elektros boikotui iš Baltarusijos nuo energetinio bandymo pradžios, tai yra, nuo to  momento, kada pradedama elektros gamyba, bet faktine prasme, be abejo, visi teisiniai dalykai turi būti paruošti sutvarkyti būtent nuo komercinio paleidimo pradžios, kuomet jau bus realiai pradėta prekyba elektra. Ir tam tikrai būsime pasiruošę“, – argumentavo ministras. 

Pasak Ž. Vaičiūno, impulsą galiausiai susitarti dėl metodikos lėmė ir Baltarusijos pareiškimas dėl energetinio AE veiklos etapo pradžios.  

Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams (PSO) nesutarus dėl elektros kilmės sertifikatų, rugsėjo viduryje trijų šalių reguliuotojai paragino PSO susitarti dėl prekybos elektra su Rusija. Lietuva būgštavo, kad be pastarųjų baltarusiška elektra tekės per Rusiją į Latviją ir, galiausiai, į Lietuvą. 

Baltijos šalių PSO tuomet jau buvo pateikusios reguliuotojams naują trišalę metodiką.

Latvija rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad ji sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo jėgainė. Lietuvoje šis Rygos sprendimas įvertintas kaip pažanga derybose dėl Astravo elektros boikoto ir solidarumo energetikoje pavyzdys. 

Tačiau pernai rugpjūtį Latvijos vyriausybė buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena. 2019 metų rugsėjį Latvijos ir Estijos operatoriai AST ir „Elering“ pranešė parengę metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė. Šiuo metu Baltijos šalių prekyba elektra su trečiosiomis šalimis vyksta tik per Lietuvą. 

„Litgrid“ savo ruožtu pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją. 

Lietuva ir aktyviausia Astravo AE kritikė, akcentuojanti būtinybę laikytis saugumo reikalavimų projekte. Savo ruožtu Minskas atmeta kritiką. 

Autorius Vytautas Budzinauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, spalio 27

2020.10.27 13:39
Lietuvos politika 2020.10.27 13:39
2020.10.27 12:54
Lietuvos politika 2020.10.27 12:54
2020.10.27 12:26
Užsienio naujienos 2020.10.27 12:26
2020.10.27 10:43
Lietuvos politika 2020.10.27 10:43
2020.10.27 06:36
Užsienio naujienos 2020.10.27 06:36

Pirmadienis, spalio 26

2020.10.26 20:41
Užsienio naujienos 2020.10.26 20:41
2020.10.26 18:43
Lietuvos politika 2020.10.26 18:43
2020.10.26 17:22
Užsienio naujienos 2020.10.26 17:22
2020.10.26 17:01
Lietuvos politika 2020.10.26 17:01
2020.10.26 16:50
Lietuvos politika 2020.10.26 16:50