2020.09.17 18:47 |Kategorija:  Cover news with delay

Seime skinasi kelią siūlymai dėl pensijų indeksavimo, kad jos padidėtų apie 7 proc.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (BNS). Parlamentarai pradeda svarstymus, kaip pakeisti galiojančią pensijų indeksavimo formulę, kad nuo kitų metų pensijos tikrai padidėtų. 

Seime skinasi kelią du siūlymai, kaip didinti šias išmokas – vienas pataisas pateikė opozicija, kitas – valdantieji. Valdantieji skaičiuoja, kad pensijos kitais metais galėtų augti apie 7 proc. 

Siūlymams Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė ir dabar juos iki lapkričio svarstys komitetai.  

„Pensijos turi didėti ir tam yra visos ekonominės prielaidos. (...) Pensijų auginimas yra vienas iš krizių įveikimo mechanizmų“, –  teigė Socialinių reikalų komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas. 

„Valstietės“ Rimos Baškienės teigimu, pataisos „duos žinią“, kas Seimas yra nusiteikęs  indeksuoti pensijas, kad „žmonės neturėtų nerimo, kad pensijos galėtų būti neindeksuojamos“. 

Ir opozicija, ir valdantieji siūlo pensijų indeksavimą stabdyti tik tada, kai apskaičiuotas indeksavimo koeficientas nepasiektų vieno procento. Kitas išlygas siūloma naikinti.   

Konservatoriai mano, kad reikia atsisakyti pensijų indeksavimo koeficiento taikymo kriterijaus pririšimo prie bendrojo vidaus produkto (BVP) kitimo tendencijų.  

Dabar įstatymas numato, kad indeksavimas nevykdomas, jeigu vėliausiame, t.y., pensijų indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metų ir po jų einančių kalendorinių metų BVP palyginamosiomis kainomis pokyčiai procentais būtų neigiamas.  

„Šis kriterijus labai menkai arba visiškai neįtakos „Sodros“ biudžeto pajamų, nes jis nėra mokestinių pajamų bazė. (...) „Sodros“ biudžetas nesikeičia nuo to, ar BVP rodiklis yra vienoks  ar kitoks. Bet net ir minimalus BVP nuokrypis į neigiamą pusę galėtų turėti lemiamą reikšmę ir negalėtume tų indeksuotų pensijų išmokėti“, – pristatydama opozicijos pataisas teigė Socialinių reikalų komitete dirbanti konservatorė Monika Navickienė.  

Valdantieji siūlo pensijų indeksavime nustatyti didesnę manevro laisvę.    

Siūloma atsisakyti taisyklės, pagal kurią apskaičiuotas indeksavimo koeficientas taikomas tik tuomet, jei padidintoms pensijoms mokėti užteks pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų, t. y., planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršys planuojamų šio draudimo rūšies įplaukų. Būtų atsisakoma 75 proc. „Sodros“ pensijų įmokų ir išmokų balanso taisyklės.  

Pataisomis siūloma nustatyti, kad indeksavimo formulė būtų priklausoma nuo darbo užmokesčio fondo svyravimo trejus metus iki indeksavimo ir tokio paties laikotarpio prognozes. 

Norima atsisakyti ir kai kurių pensijų indeksavimo stabdymo sąlygų, susijusių su darbo užmokesčio fondo kelerių metų pokyčiais, kurie taptų neigiami. Tada pensijų indeksavimas būtų toliau vykdomas pagal septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį.

Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė pareiškė, kad valdančiųjų kai kurie siūlymai yra “pavojingi valstybės finansams, nes  atsiranda prievolė indeksuoti pensijas net ir tada, kai neužtektų pinigų mokėti einamąsias pensijas“. 

 „Realios krizės atveju būtų išsprogdintas biudžetas tikrai“, – teigė ji.  

Abu Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektus Seimas svarstys lapkričio pradžioje. Juos dar įvertins Vyriausybė. 

Socialinio draudimo pensijų indeksavimas vyksta nuo 2017 metų.

2017 metais dėl indeksavimo pensijos augo 6 proc., 2018 metais – 6,94 proc., 2019 m. – 7,63 proc., 2020 m. – 8,11 proc.  

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti ne mažiau kaip 7,17 proc.

Jeigu maždaug tiek pensijos ir būtų indeksuojamos, vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų.

Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiktų 249 mln. eurų.  

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Šeštadienis, spalio 24

2020.10.24 21:27
Užsienio naujienos 2020.10.24 21:27
2020.10.24 16:46
Įvairenybės, kultūra 2020.10.24 16:46
2020.10.24 16:20
Užsienio naujienos 2020.10.24 16:20
2020.10.24 14:45
Užsienio naujienos 2020.10.24 14:45
2020.10.24 14:23
Įvairenybės, kultūra 2020.10.24 14:23
2020.10.24 13:13
Užsienio naujienos 2020.10.24 13:13
2020.10.24 12:53
Užsienio naujienos 2020.10.24 12:53
2020.10.24 12:26
Užsienio naujienos 2020.10.24 12:26
2020.10.24 11:24
Lietuvos politika 2020.10.24 11:24
2020.10.24 11:15
Lietuvos politika 2020.10.24 11:15
2020.10.24 11:08
Užsienio naujienos 2020.10.24 11:08
2020.10.24 10:12
Užsienio naujienos 2020.10.24 10:12
2020.10.24 09:59
Užsienio naujienos 2020.10.24 09:59
2020.10.24 09:48
Užsienio naujienos 2020.10.24 09:48
2020.10.24 08:45
Lietuvos politika 2020.10.24 08:45