2020.09.15 11:16 |Kategorija:  Cover news with delay
AP-Scanpix nuotr.

Mokslininkų Veneroje aptiktos dujos galėtų būti nežemiškos gyvybės požymis (papildytas)

Paryžius, rugsėjo 15 d. (AFP-AP-BNS). Veneros atmosferoje yra dujų, kurios Žemėje gali būti siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

NASA vadovas atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės.

Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dvideginis.

Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų. Šios degios dujos Žemėje dažnai susidaro yrant organinei medžiagai.

Mokslininkai Havajuose ir Čilės Atakamos dykumoje esančiais teleskopais stebėjo išorinį Veneros debesų sluoksnį maždaug 60 km virš paviršiaus.

Žurnale „Nature Astronomy“ komanda pabrėžė, jog fosfino buvimas dar neįrodo, kad Veneroje esama gyvybės.

Tačiau turint galvoje, kad Veneros debesys yra labai rūgštūs ir greit sunaikina fosfiną, tyrimas parodo, kad kažkas ten vis sukuria šios medžiagos.

Norėdami tai paaiškinti mokslininkai sukūrė kelis modelius ir padarė išvadą, kad jų tyrimas pateikia įrodymų „dėl anomalių ir nepaaiškintų cheminių“ reiškinių Veneroje.

Pagrindinė tyrimo autorė Jane Greaves (Džein Grivs) iš Kardifo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos naujienų agentūrai AFP sakė, kad vien fosfino buvimas neįrodo gyvybės mums artimoje planetoje.

„Nemanau, kad galime taip sakyti: net jei kokioje nors planetoje yra daug fosforo, joje gali nebūti kokių nors kitų gyvybei svarbių dalykų, kokio nors kito elemento, arba sąlygos gali būti per karštos, per sausos“, – sakė ji.

J. Greaves pridūrė, jog tai pirmas kartas, kai kokioje nors Žemės grupės planetoje, išskyrus Žemę, buvo rasta fosfino.

Fosfino atradimą Veneroje gyrė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas), kuris tviteryje parašė: „Laikas suteikti prioritetą Venerai.“

„Gyvybė Veneroje? Fosfino, anaerobinės biologijos šalutinio produkto, atradimas yra kol kas reikšmingiausias įvykis kaupiant argumentus dėl gyvybės už Žemės ribų“, – rašė jis.

Keli tyrime nedalyvavę ekspertai, kaip ir patys tyrimo autoriai, sutinka, kad išvados labai įdomios, bet dar toli gražu nėra pirmasis gyvybės kitoje planetoje įrodymas. Pasak jų, išvados neatitinka standarto „ypatingiems pareiškimams reikia ypatingų įrodymų“, kurį nustatė velionis astronomas Carlas Saganas (Karlas Seiganas), dar 1967-aisiais spėliojęs apie galimą gyvybę Veneros debesyse.

Keista gyvybė

Ieškant nežemiškos gyvybės vienas svarbus metodas yra ieškoti biologinių procesų cheminių „parašų“. Viename Havajų bare susirinkę trys astronomai kaip tik ir nusprendė tokiu kampu pažvelgti į artimiausią kaimyninę planetą: ieškoti fosfino, kurio molekulę sudaro trys vandeninio atomai ir vienas fosforo atomas.

Žemėje fosfinas gali susidaryti tik dviem būdais: pramoniniu (šios dujos buvo gaminamos kaip cheminis ginklas per Pirmąjį pasaulinį karą) ir per menkai išstudijuotus gyvūnų ir mikrobų gyvybinius procesus. 

Fosfino randama dumble vandens telkinių dugne, tokių gyvūnų kaip barsukai žarnyne, pingvinų išmatų krūvose, sakė vienas tyrimo autorių, Londono Imperijos koledžo astrofizikas Davidas Clementsas (Deividas Klementsas).

Bendraautorė Sara Seager (Sara Siger), Masačusetso technikos instituto (MIT) planetų specialistė, sakė, kad buvo išstudijuotos visos kitos galimybės ir visos jos – ugnikalniai, žaibai, maži meteoritai – buvo atmestos. „Nė vieno mūsų nagrinėtų procesų metu negalėtų pasigaminti toks fosfino kiekis, kuris paaiškintų mūsų komandos išvadas“, – sakė ji.

Taigi, lieka gyvybė.

Astronomai kelia prielaidas dėl to, kaip nesvetingoje planetoje, kur temperatūra prie paviršiaus yra maždaug 425 Celsijaus laipsniai, kur nėra vandens, o atmosferoje daug sieros rūgšties, galėtų egzistuoti gyvybė.

“Venera yra pragaras. Venera yra tarsi blogoji Žemės dvynė, – sakė D. Clementsas. – Kažkas Veneroje aiškiai pasisuko bloga, labai bloga linkme. Tai nevaldomo šiltnamio efekto auka.“

Tačiau taip yra prie planetos paviršiaus.

Pasak S. Seager, kokia nors keista gyvybė galėtų egzistuoti 50 km virš paviršiaus, tirštuose anglies dvideginio debesyse, kur laikosi maždaug kambario ar kiek aukštesnė temperatūra ir yra lašelių su trupučiu vandens ir daug sieros rūgšties.

Fosfiną galėtų išskirti kokie nors mikrobai, galbūt vienaląsčiai, gyvenantys tuose rūgšties lašeliuose 16 km storio debesyse, sakė S. Seager ir D. Clementsas. Lašeliams krintant hipotetiniai gyvi organizmai išdžiūsta, o paskui gali patekti į kitą lašelį ir atgyti.

Pasak D. Clementso, jo protas kalba jam apie „10 proc. tikimybę, kad tai gyvybė“, bet širdis „aiškiai nori“, kad ši tikimybė būtų daug didesnė, „nes tai būtų labai įdomu“.

Kosminės paieškos

Šiuo metu ieškant ankstesnių nežemiškos gyvybės formų didžiausias dėmesys skiriamas Marsui, kuriame, kaip žinoma, kažkada buvo visų organizmams anglies pagrindu būtinų sudėtinių dalių.

JAV ir Kinija neseniai išsiuntė į Raudonąją planetą marsaeigius, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – atmosferos zondą.

Venera, kuri sukasi priešinga kryptimi nei Žemė ir kur diena yra 243 kartus ilgesnė, taip pat labai domina astronomus.

Ši planeta yra taip arti mūsų ir tokio panašaus dydžio, jog ne vien D. Clementsas mano, kad ji yra perspėjimas dėl nevaldomos klimato kaitos keliamų pavojų.

Ankstesni tyrimai pateikė įdomių detalių apie Venerą: joje turėtų būti aktyvių ugnikalnių, esama neseniai tekėjusios lavos požymių.

NASA į Venerą nieko nėra nusiuntusi nuo 1989 metų, bet Rusija, Europa ir Japonija yra išsiuntusios į kaimynę zondų. JAV kosmoso agentūra svarsto galimybes surengti dvi misijas į Venerą, kurių viena, „DAVINCI+" jau 2026 metais studijuotų Veneros atmosferą.

Redaktorė Silvija Čibirienė

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, rugsėjo 23

2020.09.23 19:17
Lietuvos politika 2020.09.23 19:17
2020.09.23 18:22
Lietuvos politika 2020.09.23 18:22
2020.09.23 17:58
Lietuvos politika 2020.09.23 17:58
2020.09.23 16:55
Lietuvos politika 2020.09.23 16:55
2020.09.23 16:53
Lietuvos politika 2020.09.23 16:53
2020.09.23 15:29
Lietuvos politika 2020.09.23 15:29
2020.09.23 15:27
Užsienio naujienos 2020.09.23 15:27
2020.09.23 15:12
Lietuvos politika 2020.09.23 15:12
2020.09.23 14:55
Lietuvos politika 2020.09.23 14:55
2020.09.23 14:38
Lietuvos politika 2020.09.23 14:38
2020.09.23 13:51
Lietuvos politika 2020.09.23 13:51