Serbijai ir Kosovui surengus derybas vaizdo ryšiu, ES ragina demonstruoti „politinę drąsą“

Briuselis, liepos 12 d. (AFP-BNS). Serbijos ir Kosovo lyderiai sekmadienį vaizdo ryšiu surengė derybas dėl vieno sunkiausių teritorinių ginčų Europoje, kurioms pirmininkauja Europos Sąjunga.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) paragino abi šalis parodyti „politinę drąsą“ siekiant sprendimo.

Belgradas atsisako pripažinti Kosovo vienašališkai paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją. Serbija neteko tuometinės savo provincijos kontrolės po kruvino 1998–1999 metų karo, kuris buvo nutrauktas tik po NATO surengto serbų pajėgų bombardavimo.

„Sprendimo nebuvimas trukdo abiejų šalių vystymuisi," – prieš prasidedant susitikimui pabrėžė J. Borrellis, pirmininkaujantis deryboms kartu su ES specialiuoju įgaliotiniu Belgrado ir Prištinos dialogui Miroslavu Lajčaku (Miroslavu Laičaku). 

Pasak ES diplomatijos vadovo, derybų tikslas – „atnaujinti rimtą ir intensyvų darbą“ normalizuojant abiejų šalių santykius. 

„Šios derybos pareikalaus abiejų pusių politinės drąsos, įsipareigojimo ir įsitraukimo, vadovaujantis kompromiso ir pragmatiškumo principais," – sakė J. Borrellis.

„Rasti tokių ilgalaikių ir skausmingų problemų sprendimą niekuomet nebuvo lengva, bet todėl ir esame čia šiandien, kad pabandytume dar kartą," – pridūrė jis. 

Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti (Avdula Hotis) ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius atskirai susitiks su J. Borrelliu ir M. Lajcaku, o po to visos šalys surengs virtualią apskritojo stalo diskusiją.  

Penktadienį vaizdo ryšiu surengtame Serbijos ir Kosovo vadovų susitikime dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

ES jau beveik dešimtmetį siekia priversti abi puses tartis, tačiau iki šiol pasiekta mažai pažangos. Penktadienio susitikimas – pirmasis po maždaug pusantrų metų pertraukos.

Tiek Kosovas, tiek Serbija yra vis labiau spaudžiami Vakarų rasti išeitį iš dabartinės aklavietės. Tai yra būtina sąlyga, kad abi šalys galėtų įstoti į ES.

Derybos atnaujintos po to, kai praėjusį mėnesį Kosovo prezidentas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis) Hagos specialiųjų prokurorų buvo apkaltintas karo nusikaltimais per konfliktą su Serbija.

Po Hagos prokurorų pareikštų kaltinimų buvo atidėtas birželio pabaigoje turėjęs įvykti Serbijos ir Kosovo viršūnių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.

Per 1998–1999 karą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų, sudarančių gyventojų daugumą šioje buvusioje Serbijos provincijoje.

Redaktorė Miglė Giri

[email protected], Užsienio naujienų skyrius