Ženeva, liepos 7 d. (AFP-BNS). JAV drono smūgis, per kurį žuvo įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis) „buvo neteisėtas“, antradienį paskelbtoje ataskaitoje nurodo Jungtinių Tautų ekspertė neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais.
Agnes Callamard (Anjes Kalamar) padarė išvadą, kad tai buvo „savavališkas nužudymas“, kuriuo pažeista JT chartija.
JAV nepateikė jokių įrodymų, kad buvo planuojamas neišvengiamas išpuolis prieš JAV interesus, rašoma ataskaitoje.
Nepriklausoma teisių ekspertė išsako ne Jungtinių Tautų oficialią poziciją, o savo tyrimo išvadas.
Jos ataskaita apie planinius žudymus dronais, kurių beveik pusė yra susijusių su Q. Soleimanio byla, ketvirtadienį bus pristatyta JT žmogaus teisių tarybos (UNHRC) sesijoje Ženevoje.
Jungtinės Valstijos iš šios tarybos pasitraukė 2018 metais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) davė nurodymą atakuoti Q. Soleimani dronu, kai jis buvo netoli Bagdado tarptautinio oro uosto.
Nacionaliniu didvyriu savo šalyje laikomas Q. Soleimani buvo „didžiausias pasaulio teroristas“ ir „turėjo būti sunaikintas jau seniai“, tuomet sakė D. Trumpas.
Per tą patį JAV drono smūgį žuvo ir irakiečių sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas).
„Atsižvelgiant į įrodymus, kuriuos iki šiol yra pateikusios Jungtinės Valstijos, nusitaikymas į generolą Soleimani ir kartu su juo buvusių žmonių mirtys prilygsta savavališkam žudymui, už kurį JAV yra atsakingos pagal IHRL (tarptautinę žmogaus teisių teisę)", – nurodė A. Callamard.
„Nėra įrodymų“ apie planuotą neišvengiamą ataką
Pasak jos, šis smūgis pažeidė JT chartiją, kadangi buvo „pateikta nepakankamai įrodymų apie ruošiamą arba neišvengiamą ataką“.
„Nėra pateiktų įrodymų, kad generolas Soleimani konkrečiai planavo neišvengiamą ataką prieš JAV interesus, ypač Irake, ir dėl to buvo būtina imtis skubių ir pateisinamų veiksmų“, – sakoma ataskaitoje.
„Nėra pateiktų įrodymų, kad drono smūgis trečiojoje šalyje buvo būtinas arba kad [trečiajai] šaliai padaryta žala yra proporcinga žalai, kurios tariamai buvo išvengta, – teigė A. Callamard. – Q. Soleimani buvo atsakingas už Irano karinę strategiją ir veiksmus Sirijoje bei Irake. Tačiau be tikrai neišvengiamos grėsmės gyvybei JAV veiksmų eiga buvo neteisėta“.
Irano revoliucijos gvardijos užsienio operacijų pajėgų „Quds“ vado Q. Soleimani nužudymas iraniečiams buvo skaudi netektis.
Atsakydamas Teheranas paleido virtinę balistinių raketų į JAV karius, dislokuotus Irake. Nors per Irano smūgį vakarinėje Irako dalyje esančiai Ain al Asado bazei nežuvo nė vienas JAV karys, dešimtys jų patyrė galvos smegenų traumas.
A. Callamard ataskaitoje vertinami ginkluotais dronais įvykdyti planiniai nužudymai, atsižvelgiant į vis dažnesnį bepiločių skraidyklių naudojimą ir augančias jų galimybes per pastaruosius penkerius metus.
Joje pateikiamos rekomendacijos, kaip reguliuoti dronų naudojimą ir didinti atskaitomybę.
Pasak A. Callemard, nors tokie incidentai kaip Q. Soleimani likvidavimas ir 2019 metų rugsėjo mėnesio smūgis Saudo Arabijos naftos infrastruktūrai sukėlė audringas politines reakcijas, „didžioji dauguma planinių nužudymų dronais sulaukia mažai visuomenės dėmesio“.
Dronų technologijos ir dronų atakos kelia pagrindinius iššūkius tarptautiniams teisės standartams, pridūrė ji.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
[email protected], Užsienio naujienų skyrius