2020.07.03 16:03 |Kategorija:  Cover news with delay
AFP-Scanpix nuotr.

Naujuoju Prancūzijos premjeru paskirtas Jeanas Castexas (patikslintas)

patikslinta naujojo Prancūzijos premjero pavardės perraša

Paryžius, liepos 3 d. (AP-BNS). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį naujuoju šalies premjeru paskyrė už karantino priemonių švelninimą atsakingą vyriausybės pareigūną Jeaną Castexą (Žaną Kasteksą).

Palyginti menkai žinomas pareigūnas tapo anksčiau penktadienį atsistatydinusio Edouard'o Philippe'o (Eduaro Filipo) įpėdiniu. 

Ministrų kabineto pertvarkymas buvo daugelio prognozuotas, E. Macronui pažadėjus nubrėžti naują kursą savo kadencijos paskutiniams dvejiems metams.

55 metų J. Castexas yra karjeros valstybės tarnautojas, dirbęs su daugeliu vyriausybių. Prancūzijos laipsniško atsivėrimo planas iki šiol iš esmės buvo laikomas sėkmingu.

Pertvarkant vyriausybę tikimasi daugelio ministrų pakeitimo.

Ketvirtadienį interviu keliems vietos laikraščiams E. Macronas sakė, kad ieško „naujo kelio“ šalies atstatymui per likusius dvejus savo kadencijos metus.

Jis gyrė E. Philippe'o pastarųjų trejų metų „išskirtinį darbą“.

„Man reikės priimti sprendimų, kad vesčiau (šalį) šiuo keliu“, – sakė prezidentas.

Vyriausybės pertvarkymas vyksta po to, kai per vietos rinkimus Prancūziją užliejo „žalioji banga“. E. Macrono jauna centristinė partija „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche) patyrė pralaimėjimą didžiuosiuose šalies miestuose ir nesugebėjo įsitvirtinti atskiruose regionuose. 

Pertvarkymo buvo laukiama dar prieš sekmadienio balsavimą, E. Macrono vyriausybei susidūrus su kliūtimis ir sulaukus kritikos dar prieš koronaviruso epidemiją ir jos metu.

Kovą ir balandį šalyje augant užsikrėtusiųjų skaičiui pareigūnai turėjo teisintis dėl apsauginių kaukių, testų ir medicininės įrangos stygiaus.

Prieš tai E. Macrono verslui palanki politika, daugelio vertinama kaip tarnaujanti turtingiesiems, susidūrė su „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestais prieš socialinę nelygybę. Šią žiemą šalyje kelias savaites vyko streikai ir demonstracijos dėl prezidento inicijuotos pensijų reformos.

Be to, griežtos suvaržymo priemonės, kurių buvo imtasi koronaviruso pandemijos plitimui suvaldyti, neigiamai paveikė šalies ekonomiką ir sužlugdė E. Macrono pastangas didinti darbo vietų skaičių šalyje.

Vyriausybė išleido 460 mlrd. eurų neatidėliotinų priemonių paketą per valstybės finansuojamą dalinės veiklos schemą, mokesčių mažinimą ir kitokią finansinę paramą verslui. E. Macronui reikia pritaikyti savo politiką atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę padėtį – šiais metais šalies ekonomika turėtų susitraukti 11 procentų.  

Nedarbas šalyje, kuris nuo E. Macrono kadencijos pradžios 2017 metais iki šių metų pradžios buvo sumažėjęs nuo 9,2 proc. iki 7,6 proc. ir pasiekęs nuo 2008-ųjų nematytas žemumas, dabar turėtų augti.

„Mūsų svarbiausias prioritetas bus atkurti tvirtą, ekologišką, suverenią ir vieningą ekonomiką“, – sakė E. Macronas, kreipdamasis į tautą per televiziją birželio 14 dieną.

Jis pažadėjo nekelti mokesčių ir pareiškė, kad atsakas į krizės išprovokuotus bankrotus ir atleidimus yra „dirbti ir gaminti daugiau“.

Jis ypač daug dėmesio skyrė naujų darbo vietų kūrimui, laikantis į klimato kaitą orientuotos politikos, vykdant senų pastatų renovaciją ir plėtojant mažiau žalos aplinkai darantį transportą bei pramonę.

Sekmadienio rinkimuose 49 metų E. Philippe'as lengvai užsitikrino savo gimtojo Havro miesto mero postą 

Dešiniųjų pažiūrų E. Philippe'as, niekada nepriklausęs prezidento vadovaujamai partijai „Respublika, pirmyn“, prie E. Macrono vyriausybės prisijungė 2017 metais.

Remiantis Prancūzijos socialinių tyrimų institutų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis jo populiarumas gerokai išaugo. Daugelis prancūzų mano, kad premjeras gerai pasielgė palaipsniui švelnindamas dėl pandemijos įvestas suvaržymo priemones ir panaudojęs neatidėliotinų priemonių paketą Prancūzijos ekonomikai palaikyti.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: