Baltieji rūmai: Tiananmenio aikštės žudynės – „nepamirštos“

Vašingtonas, birželio 5 d. (AFP-BNS). Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad 1989 metas Tiananmenio aikštėje Kinijos surengtos taikių protestuotojų „žudynės“ nepamirštos, ir paragino Pekiną pirmą kartą pateikti tikslius duomenis apie tų kruvinų įvykių aukas.    

„Kinijos komunistų partijos surengtos neginkluotų kinų civilių žudynės buvo tragedija, kuri nebus pamiršta“, – sakė prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) atstovė spaudai Kayleigh McEnany (Keili Makinani). 

„Jungtinės Valstijos ragina Kiniją gerbti žuvusiųjų atminimą ir pateikti visus duomenis apie tuos, kas žuvo, buvo sulaikyti ar tebelaikomi dingusiais per įvykius, susijusius su 1989 metų birželio 4-osios žudynėmis Tiananmenio aikštėje“, – sakė ji.    

1989 metų pavasarį daugybė studentų ir darbininkų susirinko Tiananmenio aikštėje – Kinijos galybės simboliniame centre, kad pareikalautų demokratinių pokyčių ir priemonių prieš korupciją. Jų veiksmai įkvėpė protestus visoje šalyje.

Po septynių protestų savaičių vyriausybė birželio 4-ąją pasiuntė tankus ir kareivius, vaikiusius ir žudžiusius demonstrantus bei stebėtojus į aikštę vedančiose gatvėse. Tąsyk žuvo šimtai, o galbūt tūkstančiai žmonių, tačiau Kinijos vadovybė iki šiol nėra paskelbusi aukų skaičiaus.  

Kinijoje griežtai cenzūruojamos bet kokios diskusijos apie įvykius Tiananmenio aikštėje, o kalbant apie juos naudojamas cenzūros eufemizmas „Birželio 4-osios incidentas“. Nedaug kinų yra matę visą pasaulį apskriejusias nuotraukas, kuriose įamžinti tie kruvini įvykiai.     

Honkonge, kur Pekinas griežtina savo kontrolę, buvo uždrausta rengti planuotą Tiananmenio aikštės įvykių metinių paminėjimą.   

Jungtinės Valstijos kasmet skelbia panašius pareiškimus, reikalaudamos iš Kinijos prisiimti atsakomybę. Trečiadienį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) susitiko su tų įvykių liudininkais, tarp jų Wang Danu (Vang Danu), kuris 1989-aisiais buvo vienas iš studentų protestų lyderių.

Valstybės sekretorius socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė to susitikimo nuotrauką. 

Kiek anksčiau M. Pompeo pasmerkė Kinijos sprendimą uždrausti Honkongui organizuoti kasmet rengiamą Tiananmenio įvykių metinių paminėjimą. Pekinas šį draudimą paskelbė motyvuodamas, kad vieši susibūrimai prieštarauja rekomendacijoms dėl kovos su koronavirusu.     

Visgi šių metų Vašingtono žinią Pekinui aptemdė griežta D. Trumpo reakcija į Jungtines Valstijas krečiančius protestus dėl brutalių policijos veiksmų, kai kur peraugusius į riaušes ir  vandalizmą.    

Pekinui lojali Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios taiko „dvigubus standartus“ reaguodamos į smurtinius protestus. 

„Pastarosiomis savaitėmis labai aiškiai matome taikomus dvigubus standartus“, – sakė C. Lam antradienį. 

„Žinote, kad Jungtinėse Valstijose vyksta riaušės, ir matome, kaip reaguoja vietos vyriausybės. Matėme, kokios pozicijos jie laikėsi, kai  panašios riaušės vyko Honkonge“, – kalbėjo ji.  

Įtampa Kinijos ir JAV santykiuose smarkiai paaštrėjo abiem šalims pažėrus viena kitai kaltinimų dėl jau daugiau kaip 391 tūkst. gyvybių nusinešusios koronaviruso pandemijos ištakų.  

D. Trumpas tvirtina, jog Pekinas nuslėpė tikrąjį protrūkio, prasidėjusio 2019 metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste, mastą, ir dėl to esą infekcija nevaldomai išplito po pasaulį. Prezidentas nutraukė ryšius su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kaltindamas ją šališkumu Kinijos naudai. 

Redaktorius Raimondas Čiuplys

[email protected], Užsienio naujienų skyrius