patikslintas pavadinimas ir 1 pastraipa - krova smuko 34 proc., papildytos 1-2 pastraipos nuo pabaigos
Vilnius, vasario 13 d. (BNS). Į Klaipėdos uostą pernai pavasarį nustojus plaukti didiesiems konteineriniams laivams ir sumažėjus krovinių perskirstymui į Baltijos šalių uostus, didžiausios uosto konteinerių krovos įmonės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krova 2019 metais smuko 34 proc. iki 254 tūkst. TEU (2018-aisiais perkrovė 387 tūkst. TEU), o bendra krova mažėjo 35 procentais.
Vien šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, terminalo krova sumažėjo beveik keturis kartus – nuo 40 tūkst. TEU pernai sausį iki 11,57 tūkst. TEU šiemet.
Netiesiogiai tarptautinės krovinių gabenimo bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) valdomos „Klaipėdos Smeltės“ vadovo Rimanto Juškos teigimu, įmonė investuoja į krovos pajėgumų didinimą, todėl tikimasi, kad laivai sugrįš.
„Pernai savininkai priėmė sprendimą transhipmento konteinerių gabenimą per Klaipėdos uostą laikinai sustabdyti, tai faktiškai dirbame tik su importo-eksporto srautais“, – BNS sakė R. Juška.
Siekiant, kad „Klaipėdos Smeltė“ taptų vienu iš konteinerių paskirstymo centrų, MSC 2018-aisiais įtraukė Klaipėdą į „Australia Express“ ir „Himalaya Express“ maršrutus, kuriais plaukioja okeaniniai laivai. Tačiau pernai balandį MSC laikinai sustabdė šį sprendimą.
„Visiškai nepanikuojame, dirbame, yra sprendimas išlaikyti žmones, techniką, tobulinti procesus, žiūrėti efektyvumą, todėl mūsų tikslai nesikeičia“, – pridūrė jis.
Pasak R. Juškos, „Klaipėdos Smeltė“ pernai investavo apie 50 mln. eurų, tačiau įmonės vadovas kol kas nesiryžta prognozuoti, kokios įtakos jos rezultatams ateityje turės krovinių mažėjimas. Anot jo, tai priklausys nuo akcininkų sprendimo, ar didieji laivai sugrįš ir kada.
„Nėra taip paprasta kompensuoti (krovinių mažėjimą – BNS), kadangi krovinių judėjimas per Klaipėdos uostą susietas su ilgalaikėmis sutartimis. Nėra taip, kad kroviniai gali atsirasti staiga, iš niekur, migruoti iš vieno terminalo į kitą. Juolab, kad mes visą savo veiklą ir pajėgumus daugiausiai orientuojame į konteinerių krovą ir visos investicijos nukreiptos į šitų pajėgumų didinimą. Tikrai nesiblaškome, didiname šita linkme ir lauksime savo tikrųjų savininkų sprendimų“, – teigė R. Juška.
„Patys savininkai deda investicijas, kad terminalas ne šiaip sau gražiai atrodytų, bet kad galėtų perkrauti tam tikrą kiekį konteinerių ir aptarnauti tam tikro dydžio laivus“, – pridūrė jis.
R. Juška taip pat užsiminė, kad krovinių srautams įtakos gali turėti ir šiuo metu Kinijoje siaučiantis koronavirusas.
„Matome kas dedasi, srautai, kurie kaip orientyras turėjo būti iš Tolimųjų Rytų, iš Kinijos ir visa kita, tai mes matome, kas dedasi su koronavirusu, tai tikriausiai turės įtakos ir krovinių gabenimui“, – sakė R. Juška.
Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas BNS sakė, kad konteinerinės linijos nukreipimas nuo Klaipėdos gali būti susijęs su naujais aplinkosaugos reikalavimais mažinant sieros kiekį kure, jie įsigaliojo visuose pasaulio vandenyse.
„Klaipėdos Smeltės“ vadovo teigimu, sieros kiekio mažinimas sunkiajame kure reiškia didesnius mokesčius laivybos kompanijoms, tačiau jis nesiėmė vertinti, ar tai turėjo įtakos MSC sprendimui.
MSC kontroliuojama tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment“, 2008 metais įsigijusi „Klaipėdos Smeltę“, skelbė, kad jos tikslas ir investicijos bus skirtos Klaipėdą paversti konteinerių paskirstymo centru.
Nuo pernai balandžio okeaniniai konteinerius gabenantys MSC laivai plaukia iki Roterdamo, Antverpeno, Brėmerhafeno bei Gdansko ir iš ten kroviniai paskirstomi į kitus uostus.
Pernai bendra „Klaipėdos Smeltės“ krova mažėjo 35,3 proc. iki 3,3 mln. tonų (2018 metais – 5,14 mln. tonų). Be konteinerinių krovinių, įmonė taip pat krauna negabartinius ir sunkiasvorius krovinius, generalinius krovinius, šaldytą produkciją.
2019 metų finansinių rezultatų įmonė kol kas nepaskelbė. 2018 metais jos grynasis pelnas augo 3,9 karto iki 7,251 mln. eurų, pajamos – 1,4 karto iki 30,217 mln. eurų.
Autorė Erika Alonderytė
[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius